dvi svarbiausios bendruomenės — dausų-Malajų ir specialiai australiška. Didžiausioje A. dalyje auga tik tokios augalų rūšys, kurios pakelia sausą karštą klimatą ir gali prisitaikyti prie nevienodo atmosferos drėgmenų paskirstymo. Daugumas medžių (akacijų, eukaliptų) auga statmenai, savo viršūnes atkišę į saulės pusę, kad juos mažiau kaitintų saulės spinduliai ir kad būtų sukliudytas garavimas. Tipiški medžiai yra visada žaliuoją eukaliptai, kurių yra per 100 rūšių; jie kartais siekia ligi 115 m. Mėlynasis gumos medis sugeria daug dirvos ir atmosferos vandens ir dėl to drėgnose pamarių vietose auginamas kovai su geltonuoju drugiu. Plačiai yra paplitusios akacijos. šiaurės ir rytų pamariuose vyrauja p. Azijos Malajų augmenija, kuriai atstovauja palmės kentia ir kt. Toliau nuo pakrančių j sausa žemį augalai retėja ir per savanas bei stepes pereina į dykumų krūmokšnius. Dar sausesnėse vietose daugiausia auga ligi 3 m aukščio žolės spinifeksa. A. apskritai neturi vietinių naudingų augalų. Apie 85% visų A. augalų neauga niekur kitur pasauly. A. šiaurės ir rytų pakraščiuose ligi 370 pietų pi. auga dausų miškai. Gerai auga iš Europos atgabenti javai, vaismedžiai, vynmedžiai ir kt. Gyvūnija. Iš visų pusių jūrų atskirta nuo kitų žemynų, A. išlaikė visai skirtingas gyvulių rūšis. Jų formos yra primityvesnės, negu kituose žemynuose, žiurkės, pelės, lapės, triušiai yra atkeliavę iš Europos. Vietiniai yra senieji žinduoliai vienaūgiai-echidnos, an-čiasnapiai. Yra a. 150 rūšių plačiai paplitusių sterblinių, kurių ypačiai būdingos kengūros. Būdingi vietinių paukščių atstovai yra didieji stručių šeimos besparniai kazu-arai ir emu. Yra papūgų, baltųjų erelių, juodųjų gulbių. Marių pakraščiuose yra gausu vandens gyvūnijos. Torreso sąsiauryje, Queenslando pakrantėse ir šiaurės vakarų vandenyse sugaunama daug perlų. Iš vabzdžių labai paplitę termitai. Seniau A. visai neturėjo naminių gyvulių (išskyrus šunį), bet jų čia europiečiams atgabenus, trumpu laiku jų nepaprastai priviso, čia yra didžiulės kaimenės avių, raguočių, gerai aklimatizavosi Afrikos stručiai ir fazanai. 1862 įvežus čia triušių, jų tiek čia priviso, kad jie padaro krašto ūkiui ne mažiau žalos, kaip žiurkės. Priviso daug ir lapių, šiaurinėje dalyje gausu ir nuodingų gyvačių. Administracinis A. padalijimas Teritorija Gyv. (1951) Sostinė New South Wales 3.318.000 Sydney Victoria 2.269.300 Melbourne Queensland 1.211.240 Brisbane South Australia 720.000 Adelaide Western Australia 581.500 Perth Tasmania 290.900 Hobart Northern Territory 16.400 Darwin Sostinės District 25.000 Canberra
Gyventojai yra trijų skirtingų rasių ir kultūrų. Vietiniai pirmykščiai australai, imigravę europiečiai ir malajai-mongo-lai. Vietinių australų tarpe ateiviai europiečiai praplatino alkoholizmą, lyties ligas ir kt., pakirto jų fizinį ir moralinį atsparumą; tad jie visai nyksta. Kolonistai juos išstūmė iš patogesnių geografinių sąlygų į žemesnes. Ramūs Tasmanijos gyventojai jau visiškai išnyko. Europiečiai pradėjo A. keltis 1788, kada kapitonas Phillip įsteigė čia pirmąją nubaustųjų už kriminalinius nusikaltimus tremtinių koloniją, tuo būdu čia sukūręs savotišką anglų Sibirą. Pirmas čia įsteigtas miestas Sydney. Per 80 metų A. buvo savotiška nusikaltėlių kolonija ligi 1868, kada nusikaltėlių trėmimas buvo sustabdytas. Per tuos 80 metų jų čia buvo atvežta apie 200.000. 1800 europiečių A. buvo 5200, o po 50 metų jau 444.000. Atrasti čia aukso laukai pradėjo traukti naujus kolonistus, ir 1858 baltųjų čia buvo jau a. 1 mil., 1887 2 mil., 1889 3 mil., 1920 5,2 mil., 1930 6,5 mil., 1949 8 mil. A. yra rečiausiai gyvenama pasaulio dalis, be to, la-
Australijos klimato sričių žemėlapis
Miško transportas