bai nevienodai apgyventa, nes tankiausiai yra gyvenamos rytinės A. dalys, o vakarinės dalys yra apytuštės. Apie 40% visų gyventojų gyvena penkiuose didžiausiuose A. miestuose: Sydney turi 1,4 mil., paskiau eina Melbourne, Adelaide, Brisbane, Perth. Mažesnieji miestai: Hobart, Newcastle, Prahran, Randwick, Richmond, Brunswick, Caulfield, Canterbury, Waverley. Sostinė Canberra. 97% gyventojų yra britai. Tikybos: anglikonų 44%, katalikų 25%, metodistų 12%, presbiteri jonų 11,8%.
Ekonominis gyvenimas. A. yra viena iš produktyviausiųjų pasaulyje žemės ūkio kraštų. Svarbiausias šalies produktas yra vilna (1948 čia buvo 96 mil. avių) su metine produkcija a. 500 mil. kg, kas sudaro 27% pasaulio vilnos kiekio arba 57% pasaulio merinosinės vilnos. Kviečių metinė produkcija yra per 5 mil. t. Apie 65% kviečių derliaus išvežama. 1797 kap. Mac Arthur čia įveisė merinosų avių, iš kurių kryžiavimo keliu su kitomis avių rūšimis išauginta visai nauja avių veislė, žemės ūkis yra glaudžiai susijęs su pasiskirstymu atmosferos kritulių. Tik nedaugelyje vietų dirbtiniu dirvų drėkinimu žemės ūkio ribos buvo kiek praplėstos. Daugiau kaip 50% viso dirbamo ploto apsėjama kviečiais, nors čia derlius daug nukenčia nuo sausrų ir yra mažesnis, kaip kituose žemynuose. Tas-manijoje sodinama daug bulvių, Queens-lande cukraus nendrių, be to, Victorijoje, P. Australijoje ir >New South Walese auginama bananų, ananasų, apelsinų, obuolių, vynuogių. Aktyvioji užsienio prekyba daugiausia eina su Didž. Britanija, JAV, Prancūzija. Išvežama: vilnos, kviečiai, odos, kailiai, sviestas, mėsa, miltai. Įvežama medis statybai, popierius, įvairios mašinos ir kt.
Mineraliniai turtai ir pramonė. Antroje XIX a. pusėje A. išgarsėjo savo brangiais žemės turtais, ypač auksu, kurio čia rasta jau 1814. Bet jau nuo 1905 aukso produkcija ėmė mažėti. Naujų auksynų nerasta, o senieji išsisėmė ir produkcija žymiai sumažėjo. Aukso randama visose A. dalyse, bet dabar kasama tik Vic- torijoje ir vak. Australijoje (Kalgoorijoje). Aukso produkcijos atžvilgiu A. užima pasaulyje penktą vietą. Sidabro daugiausia randama N. S. Walese (Broken Hill); sidabro produkcijos ir kiekybės požiūriu A. užima taip pat penktą vietą. Queenslande iškasama daug švino, Tasmanijoje vario ir cino, N. S. Walese ir Queenslande ir geležies rūdos, žymiausios akmens anglies kasyklos yra rytų pamaryje į šiaurę nuo Syd-neyaus. Per metus iškasama a. 13.000.000 t. Didžiausi rudosios anglies klodai yra Victorijoje į rytus nuo Melbourne’o. Daug A. randama ir rubinų, opalų, safyrų, smaragdų ir kitų brangakmenių. Tačau A. trūksta naftos ir druskos. Pramonė daugiausia koncentruota Victorijoje ir N. S. Walese. Pirmoje vietoje stovi žemės ūkio apdirbamoji pramonė: konservų, cukraus fabrikai, malūnai ir kt. II Pasaulinio karo metu išaugo žymi metalurginė pramonė su plieno liejyklomis, automobilių, motorų, garveži-mių, laivų, mašinų, lėktuvų ir kt. fabrikais. Išsiplėtė ir chemikalų, popieriaus, vaistų, drabužių, dažų ir kt. pramonė. O paskutiniais metais pradėta ekspluatuoti ir urano ištekliai.
Susisiekimas. Pirmieji plentai ir geležinkeliai pradėta tiesti antrojoje XIX a. pusėje. Pagal gyventojų skaičių A. turi didžiausią geležinkelių tinklą. Apie 70% visų geležinkelių yra rytinėje dalyje. Iš viso a. 50.000 km geležinkelių (1950). II Pasaulinio karo metu vien strateginiais sumetimais buvo nutiesta 7500 km geležinkelių. Visi didieji miestai sujungti nuolatinėmis oro susisiekimo linijomis. Tankiai gyvenamose srityse, labiausiai r. A., pravesta daug gerų plentų.
Kultūrinis gyvenimas, sočia-inė apsauga. Savo civilizacija A. pralenkė kai kurias kitas pasaulio dalis, bū-
Australijos aviu kaimenė
Australijos paviršiaus geologinės struktūros žemėlapis