Puslapis:LE01.djvu/451

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

tent Aziją ir Afriką. Kadangi daugelyje vietų gyventojų labai reta, tai daug kur mokyklos turi po 5—10 mokinių. Kitur dirba keliaują mokytojai ar pamokos siuntinėjamos paštu. Kiekviena valstybė turi savo universitetą, kurių A. yra šeši. A. yra įvestas 6—15 metų vaikams privalomas pradinis mokslas. Technikos, amatų, prekybos mokyklų yra visuose miestuose. Suaugusiųjų švietimo įstaiga sutartinai su darbininkų organizacijų švietimo skyriais skleidžia aukštojo mokslo žinias liaudyje. Kiekviename didesniame mieste yra meno galerijų ir muzėjų. Ypač yra turtingi geologiniai muzėjai. Plačiai įsigalėjusi periodinė spauda. Labai rūpinamasi gyventojų sveikata. Sanitarinės didmiesčių įstaigos yra modernios. šiai sričiai vadovauja Department of Health, kurio žinioje yra ir dausų institutas Townsvilleje. Griežta maisto produktų priežiūra. A. jau seniai veikia senatvės ir invalidumo pensijų įstatymas. Nuo 1947 pensijų įstatymas taikomas visiems krašto gyventojams. Nuo 1890 visose A. valstybėse veikia vad. darbo teismai, kurie sprendžia darbdavių ir darbinikų konfliktus.Nuo 1928 sąjunginis Arbitražo ir taikinimo teismas pagal pragyvenimo kaštų indeksą nustato darbo atlyginimo dydį.

Teismo santvarka yra panaši į anglų sistemą. Aukščiausioji teismo instancija yra High Court of Australia—aukščiausias teismas, kurį sudaro pirmininkas ir šeši parlamento skiriami teisėjai.

Krašto gynyba. 1951 priimtas naujas karinės tarnybos įstatymas, kuriuo įvesta privalomoji karinė tarnyba visiems 18 metų amžiaus vyrams. Kariuomenėj (1952) buvo a. 33.000 aktyviojoje tarnyboje ir apie tiek pat atsargoje. Laivynas (1952): du 10.000 t kreiseriai, vienas 7000 t kreiseris, 10 naikintojų, 32 minų gaudytojai, 12 fregatų, vienas 14.000 t lėktuvnešis ir kt., iš viso 115 laivų. Aviacijoje 1952 buvo 13.000 karių.

A. atradimas. Jau XVI a. europiečiai atranda vieną po kitos A. salas. Tačiau to laiko žemėlapiuose žymimas baltas nežinomas plotas — Terra Australis. 1530-1536 prancūzų žemėlapyje čia nurodoma sala Jave I-a Grande — Didžioji Java. 1597 olandas Cornelius Wytfliet rašo apie Terra Australis, kaip apie penktą pasaulio žemyną. 1601 portugalas Godinho de Eredia buvo pirmas europietis, matęs A. krantą, o olandas Willem Janszoon 1605 pasiekė A. ties Karpentarijos įlanka. Jis buvo siųstas ištirti Naujosios Gvinėjos ir netikėtai aptiko A. žemyną. 1606 ispanas Luis Vaz de Torres praplaukė Torreso sąsiaurį. 1607 olandų laivai, plaukdami iš p. Afrikos į Molukų salas užkliudydavo ir vakarų A. pa-kraščus. Pirmieji atradimai buvo laikomi paslaptyje ir tiktai XVIII a. apie juos patirta. 1642 Afrikos generolas gubernatorius Van Diemen išsiuntė Abelį Tasmaną ieškoti didelio sausažemio pietuose. Plaukdamas nuo Mauritijaus salos, jis pasiekė Tasmani-ją, kurią pavadino van Dieme.no žeme, ir plaukė toliau vakarų pakraščiu ligi Naujosios Zelandijos. 1644 jis atvyko iš N. Gvinėjos, lankėsi Karpentarijos įlankoje ir plaukė pakraščiu ligi šiaurės vakarų rago. XVII a. žemėlapiuose A. rodoma kaip Naujoji Olandija. 1688 A. pasiekė pirmas anglas V. Dampier. Po jo jau tik 1770 James Cook, grįždamas iš Naujosios Zelandijos, vėl iš naujo aptiko A. rytų krantą ties 380 pietų pi. 1813 Wentworth, Blaxland ir Lawson pirmieji perėjo Mėlynuosius Kalnus ir pradėjo tyrinėti A. vidurį. Ligi 1837 Evans, Ox-ley, Hume, Hovellt, Mitchell tyrinėjo Dar-lingo ir Murrayo upynus. Ligi antrosios XIX a. pusės niekas iš europiečių nebuvo pasiekęs centrinės A. dalies. 1860—1861 R. O’Hara Burke pirmas perėjo išilgai iš Ade-laidos į Karpentarijos įlanką. 1862—1863 panašų žygį padarė Mac Donall Stuart ir Mac Kinley, o 1865—1866 Mac Intyre. Tų kelionių duomenimis remiantis, 1870—1872 buvo pravestas tarp Port Augusios ir Port Darwino pirmas transaustralinis telegrafas. 1872 Giles pasiekė esantį pačiame A. viduryje Amadeuso ež., o 1873—1874 Warburton iš Alice Springs per Mac Donallo kalnus atvyko į Perthą. Vakarų A. tyrinėjant daugiausia nusipelnė broliai Forrest’ai. Nuo XIX a. pradžios pradėta kolonizuoti ir rytinė dalis. 1901 Gillen ir Spencer vyko per visą žemyną iš šiaurės į pietus, Maurice ir Murray nuo Fowlerbai ligi Cambridge įlankos. 1905 Wells ir Basedow tyrinėjo šiaurinę A. dalį. 1908—1909 Weston ir 1910 Mjö-berg lankėsi šiaurės vakarų A.

Pirmoji A. susikūrusi kolonija buvo New South Wales, kuri apėmė visą rytų pakraštį. Vėliau nuo jos atsiskyrė ir sudarė savarankiškas kolonijas 1825 Tasmanija, 1851 Victoria, 1859 Queensland. 1829 buvo įkurta Vakarų A., Western Australia, o 1836 South Australia, į kurias vyko anglų kolonistai. Taip sudarytos šešios kolonijos tiesiogiai priklausė metropolijai — Didžiajai Britanijai. Ilgainiui jos išgaudavo vis daugiau laisvės ir pagaliau įgijo visišką savivaldą. Tačiau jų pačių tarpe nebuvo ilgai jokio ryšio ir net turėdami skirtingus ūkiškus interesus, jos viena nuo kitos atsitverdavo aukštomis muitų sienomis. Bet bendri politiniai, strateginiai, kultūriniai ir ekonominiai reikalai jas sujungė. A. nuo 1901 yra Commonwealth of Australia — domi-nionas. Pagal 1900 konstituciją ir jos pakeitimus sąjunginę valstybę sudarė šešios buvusios Britų kolonijos: New South Wales, Victoria, Queensland, South Australia, Western Australia, Tasmania, o nuo 1911 ir Northern Territory ir sostinės distriktas.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius ir redaktorius – 100% (+5657-1=5656 wiki spaudos ženklai).