A. Sąjungai kolonijomis dar priskirtos Lord Howe-Norfolk, Pitcairn ir Maquarie salos, Naujosios Gvinėjos Papua provincija.
Sąjungos sostinė Canberra nuo 1912, turi 15.000 gyv. (1951). Sąjunginės vyriausybės kompetencijai priklauso užsienio reikalai, krašto gynyba, susisiekimas, prekyba. Nuo 1948 į A. parlamentą 3 metams renkami 123 atstovai, j senatą 6 metams po 10 atstovų nuo kiekvienos sąjunginės valstybės— viso 60 atstovų. Kas treji metai pusė atstovų perrenkama.
Australia Official Handbook 1947; P. M c Guire Australia 1950; W. Speiser Australien heute 1950.
Australijos Alpės — aukščiausi Austra-jos kalnai rytų pakraštyje — pietinė rytų Australijos Kordiljerų dalis, tarp 35° ir 38° pietų platumos. Turi stačiais krantais banguotų plokštakalnių, kurių žymesnės War-ragongo ir Kosciuškos virtinės. Iš jų prasideda Murray ir kitos mažesnės upės. Miškai siekia ligi 1700 m, o ligi 2000 m tęsiasi krūmokšniai ir pievos. Aukščiausia viršūnė Mount Towsend 2241 m. čia įrengta mete-reologijos stotis.
Australijos lietuviai. Pirmieji lietuviai į Australiją atkeliavo XIX a. 80-jų metų pabaigoje. Pirmuoju kolonistu lietuviu čia laikomas iš Daukšių par. kilęs Mickevičius, čia išgyvenęs apie 35 metus. Viename Adelaidės stiklo fabrike dirbo kelios dešimtys lietuvių, ir jie čia 1888—1889 buvo suorganizavę artelę, turėjo savo koplytėlę ir klubą su sale. Melbourne prieš I Pasaulinį karą gyvenęs lietuvis kunigas. 1946 A. gyveno ligi 1000 lietuvių. Po I Pasaulinio karo atsikėlė lietuvių iš Škotijos. Jie pasiskleidė po miestus ir daugiausia nutautėjo. Jie 1939 Sydneyjuje buvo įsteigę gyvavusią ligi 1950 Australijos Lietuvių Draugiją. Bet ir ši kolonija buvo žymiai paveikta nutautėjimo. Pirmasis tremtinių pabaltiečių transporto laivas atplaukė 1947 XI 28 į Pertho uostą Vak. A. Juo atplaukė keli šimtai viengungių lietuvių. Atvykstantieji turėjo pasirašyti 2 metų darbo sutartį, pagal kurią jie turėjo dirbti valdžios skirtą darbą nurodytoje vietoje. Pradžioje jie buvo įkurdinti specialiose stovyklose (Bonegilla, Bathurst ir kt.), kurios II Pasaulinio karo metu buvo skirtos kareivinėms. Stovyklose imigrantai buvo laikomi apie mėnesį laiko, kuris buvo skiriamas vad. asimiliacijos kursui išeiti, t. y. pramokti anglų kalbos ir krašto geografijos. Išėję šį pasiruošimą, jie buvo skiriami darbininkais keliams tiesti kasyklose, prie statybos darbų ir žemės ūkyje. Atlikę darbo sutartį, visi naujieji ateiviai įsikūrė miestuose, kur netrukus susirado tinkamesnius darbus arba pradėjo dirbti pagal savo profesinį pasiruošimą. Daugumas įsigijo nuosavus namelius. Tik mažas skaičius tremtinių įsikūrė žemės ūkyje. 1952 žemės ūkiu besiverčiančių buvo vos keliolika šeimų. Visi kiti apsigyveno miestuose. Per 50% visų A. lietuvių gyvena Sydneyjuje (a. 3000), Melbourne (a. 2500) ir Adelaidėje (a. 1500). Didžiausia lietuvių kolonija yra Sydneyjuje. Nemažos lietuvių kolonijos yra Perthe (a. 500), Brisbane (a. 400), Hobarte (Tasmanijoje a. 300), Gee-longe (Victoria — a. 300).
Atlikus privalomą sutartinį darbą, prasidėjo gyviau reikštis ir kultūrinis darbas. Jau 1948 IX 12 pradėjo eiti pradžioje rotatorinis, o nuo 1951 I 1 spaustuvėje spausdintas Australijos Lietuvis. ¡Nuo 1949 pradėta leisti Sydneyjuje Mūsų Pastogė, susijungusi su Užuovėja.
1950 VII 16 buvo Melbourne Įst. Australijos Lietuvių Bendruomenės apylinkė. Ligi 1953 jau visose didesnėse lietuvių kolonijose buvo įsisteigusios ALB apylinkės. Pirmasis ALB atstovų suvažiavimas ivyko Sydneyjuje 1950 XII 30—31, o 1952 XII 29—31 įvyko ALB tarybos sesija, šalia ALB veikia ir eilė kitų organizacijų: Melbourne Australijos Lietuvių Kultūros Fondas (įst. 1949), skautai, šviesos Sambūrio skyrius, ateitininkai, Lietuvių Katalikų Moterų Draugija, teatro mėgėjų grupė, Aido choras, išraiškos šokių studija, trys lituanisti-
Australijos Lietuvių Bendruomenės tarybos suvažiavimas (1952 XII 29—31).