riai yra šelpti einančią į aukštuosius mokslus lietuvišką jaunuomenę ir tokiu būdu išdirbti lietuvišką inteligentiją”. Pirmą valdybą sudarė dr. A. Graičiūnas (pirmininkas), A. Lalis, J. Adomaitis-Šernas ir A. Olševskis. 1905—1912 jos iždininkas buvo dr. J. Šliūpas. Nuo 1901 ligi ,1910 studentams vak. Europoje ir JAV šelpti išleista apie 5000 dol. Jos parama tarp kitų naudojosi ir J. Biliūnas, A. Varnas, A. Lalis, K. Jasiukaitis, Pranas Matulaitis, I. šlapelis, K. Jurgelionis ir kt. 1910 prie A. veikė ir liaudies universitetas. Turėjo savo kuopas Chicagoje, Brooklyne, N. Y., Scran-tone ir Plymouthe.
3) 1905 Jono Jablonskio įkurta Vilniuje knygoms leisti draugija. Veikė tik 1905— 1906 ir išleido iš viso 6 knygas.
4) 1907 IV 14 Londone įkurta lietuvių draugija, veikusi ligi 1910. Jos įsteigėjas ir pirmasis pirmininkas buvo J. Petrulis (Benediktas Audra).
5) Lietuvių jaunimo organizacija Paskal-viuose Maž. Lietuvoje. Veikė 1912—1915. Pirmasis pirmininkas buvo Gustavas Garnys.
6) Lietuvių draugija Charbine, Mandžiū-rijoje, įk. a. 1911. 1918 buvo pasivadinusi Lietuvių Draugija Tolimuosiuose Rytuose Aušra.
Aušrelė 1) 1900 J. O. Sirvydo įkurtos Panemunėlyje žvaigždės draugijos skyrius Jūžintuose, turėjęs tikslą, kaip ir žvaigždės draugija, rinkti tautosaką, platinti lietuviškus raštus ir organizuoti slaptus vaidinimus.
- J. O. Sirvydas 1941.
2) Pasvalio Vairo jaunimo draugijos 1922 leistas laikraštėlis.
3) 1932 Vilniaus Rytojaus priedas vaikams.
Aušrinė, arba Venera, vad. ir Vakarine, antroji saulės sistemos planeta pagal atstumą nuo saulės. A. apskrieja saulę per 225 dienas. Kadangi ji stebima iš judančios žemės, tai toje pačioje padėtyje saulės atžvilgiu ji matoma kas 584 dienos — tai vad. sinodinis A. periodas. Kai būna į vakarus nuo saulės, tai pateka prieš saulei tekant ir matoma kaip A. Kai būna į rytus nuo saulės, pateka vėliau negu saulė ir tada ji matoma kaip Vakarinė. Judėdama apie saulę, A. pereina visas fazes, panašiai kaip mėnulis. A. atstumas nuo žemės žymiai keičiasi, ir todėl jos matomas šviesumas svyruoja. Būdama tarp saulės ir žemės, ji nėra matoma. Paskui jos ryškumas kartu su faze didėja ir po 36 dienų pasiekia maksimumo, kada jos fazė yra panaši į mėnulio ketvirtą dieną po jauno. Tada ji gali būti ir dienos metu matoma. Toliau jos atstumas nuo žemės didėja, ir dėl to mažėja jos ryškumas. Pagal didumą, masę ir kt. duomenis A. yra panaši į žemę. Jos paviršiuje trauka sudaro 85% traukos žemės paviršiuje, ir todėl ji turi tirštą atmosferą, pro kurią negalima stebėti planetos paviršiaus.
A. atmosferoje yra a. 10.000 kartų daugiau anglies dvideginio negu žemės atmosferoje. Tuose A. atmosferos sluogsniuose, kuriuos galima stebėti, nerasta nei laisvo deguonies, nei vandens garų pėdsakų. A. paviršiaus temperatūra apie 1000 C.
Aušrinė 1) lietuvių pažangiosios moksleivijos laikraštis, pradėjęs eiti 1910 I 30 S. šilingo iniciatyva Vilniuje Lietuvos žinių priedu, savarankiškai Maskvos lietuvių studentų redaguojamu. 1911 redakciją sudarė P. Klimas, J. Papečkys, S. Naginskas, J. Abraitis, A. Ambraziejūtė (vėliau Steponaitienė) ir V. Bukaveckas, vėliau ir A. Lastas. 1914 redagavo petrapiliečiai studentai (jų tarpe B. Sruoga). Nuo 1910 N. 7 (XII 31) A. priedu ėjo moksleivių surinktai tautosakai skelbti Vasaros Darbai, o nuo 1911 savarankiškai redaguojami Farmaceutų Reikalai. I Pasaulinio karo metu A. sustojo. 1917 VII—XII Rusijoje buvo išspausdinti penki A. numeriai (N.32—37). Nuo 1919 XII ligi 1926 pabaigos pradžioje Marijampolėje, paskiau Kaune neperiodiškai ėjo jau kaip socialistinės moksleivijos laikraštis.
2) 1918—1919 So. Bostone, Mass., ėjęs mėnesinis katalikių moterų laikraštis.
Aušrinė 1) slapta kaimo jaunimo draugijėlė lietuviškiems raštams platinti, veikusi Lietuvoje 1896.
2) 1884—1885 Rygos lietuvių sumanytas leisti lietuviškas laikraštis, kuriam negauta rusų administracijos leidimo.
3) 1945 XI 29 — 1949 XII 31 Vokietijoje veikęs lietuvių tremtinių choras. įsikūręs Hassendorfo stovykloje, kartu su ja išsikėlė į Doeverdeną, į vad. Montgomery stovyklą. Chorui dirigavo Myk. Liuberskis. Greta choro veikė ir tautinių šokių grupė. A. Ch. surengė 8 religinius koncertus ir 99 pasaulinius. Religinės muzikos atliko 84 veikalus, pasaulinės 98. Koncertuose A. Ch. talkininkavo J. Augaitytė ir pianistas V. Dvarionas. Turėjo 4 transliacijas iš Bremeno radijo stoties.
Aušrinės Keliais 1915 Petrapilyje išspausdintas almanachas, atstojęs nebėjusią Aušrinę. Jį sudarė P. Galaunė (Visuomis), A. Iešmanta, P. Klimas, A. Lastas (A. Juodasis), S. Naginskas, J. Papečkys (J. Rainis), B. Sruoga (Baritas Kaunis), A. Sugintas, J. šepetys.
Aušrininkai 1) 1883—1886 Aušros bendradarbių, platintojų ir jos ideologijos šalininkų bendras pavadinimas, ž. Aušros gadynė.
2) Nuo 1910 ėjusios Aušrinės ideologijos šalininkai. Ligi I Pasaulinio karo apimdavo liberalinės ideologijos aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų moksleivių grupes (gausin-