matiškai išeina garo perteklius ir kuris tuo būdu pašalina A. sprogimo pavojų.
Autokratija (gr. autos — pats, kratos — valdžia) — neribotas, kitos valdžios neaprėžtas valdymas, pvz. absoliutizmas, despotija, diktatūra.
Autokritika (gr.) sugebėjimas pačiam bešališkai įvertinti savo ydas ir gerąsias puses. Taip pat paties autoriaus parūpinta jo veikalo kritika.
Autolaryngoskopija 1894 Kirsteino pasiūlytas būdas tyrinėti kvėpuojamą gerklę, tiesiogiai, be veidrodžių, tam tikrais vamzdžiais.
Autolikos (gr.) 500 pr. Kr. Graikijoje gyvenęs astronomas ir matematikas, kurio veikalus paskelbė 1572 Dasipodius rinkinyje Propositiones doctrinae sphaericae.
Autolysis (gr.) mirusio audinio tirpimas dėl fermentų, bet ne dėl bakterijų veikimo.
Automatas (gr.) prietaisas, veikiąs tam tikru įrengtu ir .nustatytu mechanizmu, beveik be žmogaus pagalbos. Yra įvairių A.: automatinė kasa, tam tikrų prekių parduotuvė, telefonų A., audimo A. ir daug kt. A. buvo jau gilioje senovėje žinomi, buvo gaminami tiek viduriniais, tiek ir naujaisiais amžiais, bet ypatingai paplito XIX —XX a., kada darbo mechanizacija leido daug kur žmogaus darbą pakeisti A., pvz. robotai.
Automatinis (gr. automatos) veiksmas, kuris -atliekamas be sąmoningos valios. Savaime tokie yra fiziologiniai procesai, bet įprotis automatina ir tokius veiksmus, kurie anksčiau reikalavo sąmoningo dėmesio.
Automatinis ginklas yra toks ginklas, kuriame atatranka sunaudojama visiems arba daliai tų veiksmų, kurie yra reikalingi kitam šūviui. Tokie veiksmai yra: užrakto atrakinimas, šovinio lizdo atidarymas, tūtelės ištraukimas iš šovinio lizdo, tūtelės išmetimas iš ginklo, naujo šovinio padavimas į šovinio lizdą, šovinio lizdo uždarymas, užrakto (spynos) užrakinimas, dūžiklio sulaikymas ir įskėlimas. A. G. gali būti arba toks, kuris, iššovus, tik automatiškai užsi-taiso, o kiti šūviai paleidžiami kas kartas paspaudžiant nuleidžiamąjį įtaisą (šuniuką), pvz. automatiniai pistoletai; arba toks, kuris, atitinkamai jį užtaisius ir laikant paspaustą nuleidžiamąjį įtaisą, šaudo pilnai automatiškai, šiai kategorijai priklauso įvairūs kulkosvydžiai.
Pirmieji mėginimai sukonstruoti ginklą, kuris per trumpesnį laiką išleistų didesnį kulkų skaičių, buvo padaryti jau XVI a. Tada toks ginklas buvo vadinamas vargonais. Jie turėjo keletą vamzdžių, iš kurių paeiliui galima buvo paleisti po vieną šūvį. 1585 Danijoje išrastas kulkosvydis, pavadintas espingola. Jis turėjo vamzdį, į kurį buvo įdedama paeiliui vienas po kito keletas užtaisų su kulkomis. Per visą vamzdį ėjo siera primirkytas siūlas, kurio galas kyšodavo pro laibgalį. Jį padegus, paeiliui užsidegdavo užtaisai ir įvykdavo šūviai. Toks ginklas kai kur buvo išsilaikęs net ligi 1860. Vargonai buvo nuolatos tobulinami ir XVII a. buvo gaminami net su keliomis dešimtimis vamzdžių ir vėliau buvo paversti artilerijos ginklu. Bet patobulėjus rankiniam pėstininkų ginklui, o artilerijoje pradėjus vartoti kartiečius, vargonai nustoio reikšmės. Išradus užtaisymą pro drūtgalį ir unitarinį šovinį, XIX a. pradėta vėl mėginti sukonstruoti A. G. Tada juos vadino įvairiais vardais, dažniausiai mitraljezomis. Toks ginklas buvo vežiojamas keletos porų arklių ir buvo priskirtas prie artilerijos. Gatlingo ir Tayloro sistemų mitraljezos pirmą kartą buvo kautynėse panaudotos JAV 1861—1865 kare. 1866 Prancūzijoje pradėta vartoti mitraljeza su 25 vamzdžiais ir patobulintu užtaisymu. Per minutę jomis buvo galima iššauti ligi 150 šūvių (mitraljeza de Reffye). Kiek vėliau buvo patobulintos Gatlingo mitraljezos ir sukonstruotos naujos Nordefeldo mitraljezos; nors jos ir buvo daugelyje karų vartojamos, bet buvo per sunkios. XX a. Maxim ir Hotchkiss išrado būdą panaudoti atatranką kulkosvydžio automatiškumui. Nuo to laiko tokios rūšies kulkosvydžiai, kurie galėdavo išleisti ligi 600 taiklių šūvių per minutę, buvo nuolatos tobulinami.
Automatinis sprogdinimas yra toks užtaisas, kuris sprogsta savaime, praėjus tam tikram laikui arba tada, kai tą užtaisą paliečia sprogdinamasis objektas. Yra specialių degtuvų, kurie pastatyti prie sprogstamosios medžiagos užtaiso-minos, jį susprogdina. Degtuvas įžiebia ugnį, nuo kurios sprogdamas detonatorius susprogdina pačią sprogstamąją medžiagą. Degtuvai būna trinties, smūgio, lūžio, cheminiai, elektros ir mechaniniai. Automatiškai sprogstą užtaisai-minos karo metu vartojami tiltams, namams ir kt. sprogdinti. Dažnai priešininkai, užleisdami vieni kitiemsteritorijos dalį, palieka paslėptus A. S. užtaisus, kad tuo būdu trukdytų priešo veikimą savo dalinių užpakalyje, šiam reikalui įkasamos minos po geležinkeliais, tiltais, namų rūsiuose, sienose ir t. t., o degtuvai padedami po bėgiais, po grindimis. Užvažiavus ant tokio Tižtaiso traukiniui, sunkesniam vežimui ar kurį daiktą palietus, įvyksta sprogimas. Užtaisai su chemiškais arba mechaniškais degtuvais užkasami žemėje, o sprogimas įvyksta pra-
Gerias automatas iš 860 metų