Avanta senovinis Aluntos vardas, išlikęs lenkiškame Aluntos iškreiptame varde — Owanta.
Avantažas (pr. avantage, it. avantagio) — nauda, persvara, viršenybė, gera savybė.
Avantiūra (pr. aventure, lot. adven-tura) a) retas, nepaprastas nuotykis, b) triukšmingi vaidai, triukšmas, c) rizikingas karinis, politinis, visuomeninis žygis.
Avantiūrinas mineralo kvarco atmaina, turinti daug žėručio įmaišų. Mėlynai raudonas, randamas Vokietijoje, Ispanijoje ir Egipte.
Avantiūrinis romanas savaiminga plataus nuotykių romano žanro šaka. A. R. pradmenys jau randami antikiniuose ir vidurinių amžių riterių romanuose. Savaimingą formą A. R. įgijo XVII—XVIII a. Jis išaugo iš ispanų išdykėlio pasakojimų (novela pi-caresca) ir paplito Europos literatūrose. Tipiškas A. R. pavyzdys yra olando Hensinso romanas De vermakelijke Avanturier 1695. Juo pasekė ištisas XVIII a. vokiečių A. R. ciklas. Prancūzijoje žodžiu aventure pradžioje vadino riterių dvikovą, vėliau pramanyto didvyrio arba išgalvotų jo žygių pasakojimą kurio istorinio įvykio fone. A. R. herojus dažniausiai būva žmogus, kuris iš žemesniųjų visuomenės sluogsnių veržiasi į aukštuomenę, nevengdamas jokių priemonių, kol po įvairių nuostabių nuotykių pasiekia savo tikslą. A. R. herojaus veikimo ir nuotykių vieta nuolat keičiasi: jis keliauja iš vienos šalies į kitą ir vis patiria nuostabiausių, negalimų ir nepatikėtinų išgyvenimų.
Avantiūristas ieškąs nuotykių klajūnas, rizikingo ir dažnai nešvaraus pelno mėgėjas, neramus triukšmadarys.
Avantiūrizmas rizikingų asmeninių, visuomeninių, politinių ar karinių žygių pamėgimas ir vartojimas.
Avarai giminiška hunams altajų rasės tauta, kuri po hunų sunykimo apsigyveno Kaspijos jūros ir Dono upės pakraščiuose. Tarnavo ir talkininkavo imperatoriui Jus-tinijonui, bet vėliau pasitraukė nuo jo, susidėjo su langobardais ir drauge sunaikino gepidų valstybę. 568 užėmė Panoniją (dab. Vengriją) ir įkūrė savo valstybę. Plėtė savo nukariavimus: buvo prisijungę Dalmati-ją, Bohemijos ir Moravijos čekus, vėliau taip pat Moldaviją ir Valakiją (dabartinę Rumuniją). Plėšė ir Balkanų valstybes. 626 buvo apgulę Konstantinopolį, ir privertė Bizantijos imperatorių mokėti jiems duoklę. 793—803 Karolis Didysis sunaikino A. galią ir pavertė juos savo vasalais. Ilgainiui A. suslavėjo.
Avariai lezginų giminė š. Kaukaze (Avarijoje). VIII a. pateko arabų valdžion, kurie juos pavertė islamo sekėjais. XV a. iš arabų valdžios išsivadavę, įkūrė nepriklausomą chanatą. 1803 Sultan Achmetas prisiekė Rusijai ištikimumą, bet A. nepaliko jai ištikimi ir ilgainiui pradėjo stengtis išsivaduoti iš rusų valdžios. 1829 paskelbė prieš Rusiją šventąjį karą (hazavat). Chanas ša-milis (1832—1859) apjungė avarius su lezginais, čečėnais, čerkesais ir osetinais, ir tie atkakliai priešinosi rusų valdžiai. Tik 1863—1864 tepavyko rusams juos įveikti.
A. turi gausią tautosaką, o nuo XVII a. ir raštų kalbą arabų rašmenimis. A. pri-skaitoma apie 200.000. Legendos apie ša-milį ir jo žygius labai gyvos A.
Avarija jūrų teisėje vadinama žala, padaryta laivams ar jų kroviniams dėl nenumatyto atsitikimo, arba nepaprastos išlaidos, padarytos ryšium su tokiu nenumatytu atsitikimu. Mažoji A. apima visas išlaidas, susytas su įplaukimu ir išplaukimu iš uosto. Didžioji A. yra susyta su vienos turto dalies paaukojimu, kad būtų galima išgelbėti likusiąją turto dalį. Svarbiausia didžiosios A. problema yra nuostolių padalinimas tarp dalyvaujančiųjų asmenų pervežime. čia paprastai vadovaujamasi principu, kad tie nuostoliai turi būti paskirstyti tarp visų dalyvavusiųjų asmenų pervežime. A., įvykstančiose dėl laivų susidūrimo, taikomas principas, kad kiekvienas yra atsakingas už nuostolius, dėl jo kaltės kitam padarytus.
Avatara (skr. — nužengimas) indų mitologijoje dievų įsikūnijimas, nužengus žemėn žmonėms gelbėti nuo nelaimių ir kt. Višnu įsikūnijęs 9 kartus, o prieš pat pasaulio galą būsiąs dar dešimtas Višnu įsikūnijimas.
- E. W. Hopkins Epic mythology 1915.
Avdeev Mykolas (1821—1876) rusų rašytojas, Ad. Mickevičiaus draugo Tomo Žano auklėtinis tuo laiku, kada Žanas buvo ištremtas iš Lietuvos Rusijon. 1862—1863 A. gyveno ištremtas Penzoje, paskiau kurį laiką Paryžiuje. Išsp. trilogiją Tamarin 1849—1851, Podvodnyj kamen 1860, V soro-kovych godach 1876 ir kt.
Avdiltovič Orest (1873—1919) ukrainiečių rašytojas, pedagogas. Išsp. Moja popu-liarnist, Demon ruini, Ohlad literaturnoj dijatelnosti O. Konisskago ir kt.
Avė, have (lot.) romėnų sveikinimas: (būk) sveikas! Cirko gladiatoriai prieš imtynes sveikino sėdintį ložėje imperatorių Claudijų: Avė, Caesar, morituri te salutant —sveikas, ciesoriau, sveikiname tave, eidami mirti.
Awe, Loch Awe—šventosios baimės ež., Škotijos ež., Argyll grafijoje, 30 km ilgio, 2 km pločio, ligi 94 m gylio. A. upė jungia jį su Etive ežeru.
Avebury Anglijos kaimas Wiltshire gracijoje, pagarsėjęs ten užtiktomis žalvario laikotarpio pradžios kapų ir šventovės liekanomis.