Puslapis:LE01.djvu/492

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Avebury ž. Lubbock John.

Avėdra (Gypaetus barbatus) plėšrusis paukštis Roptatores (plėšrieji paukščiai) būrio Falconidae (sakalai) šeimos. Kūno ilgis apie 1 m, sparnų tarpugalis apie 2,5 ilgio, snapas riestas uodega ilga, pleišto pavidalo. Gyvena Pirenėjuose, Balkanuose, Kaukaze ir Azijos kalnuose. Seniau jų daug buvo ir Alpėse, bet ten jau beveik visai išnaikintos. Minta dvėsena, ryja kaulus, didesnius kaulus išneša į orą ir sutrupina, mesdamos ant uolų. Kartais puola ir gyvus žinduolius— ėriukus, kalnų ožkų jauniklius ir kt., nustumdamos nuo aukštų uolų.

Aweyde Oskaras (a. 1840 Suvalkuose — a. 1900) teisininkas ir veikėjas politikas. 1859 baigė teisę Petrapilyje, studijavo dar Heidelberge. Tarnaudamas Varšuvoje teisme, veikliai dalyvavo, organizuojant 1863 sukilimą. Jau nuo 1862 X buvo centr. tautinio komiteto narys pavaduotojas. 1863 13 to komiteto narys, o 1863 I 22 paskelbus sukilimą, laikinosios vyriausybės narys, likęs joje ir besikeičiant jos sudėčiai kovo, gegužės ir birželio mėn. Nuo 1863 VI Lietuvos, Gudijos ir Ukrainos provincijų skyriaus viršininkas. 1863 VIII šmito vardu buvo pasiųstas į Vilnių paveikti tenykščio Lietuvos skyriaus, kuris, ypač Kosto Kalinausko raginamas, vis labiau ėmė nusistatyti prieš Varšuvą ir jos valdžią Lietuvai ir, siekdamas Lietuvos nepriklausomybės, buvo be-virstąs nepriklausomu valdomuoju Lietuvos komitetu. A. derybos su Kalinausku baigėsi šio sutikimu tenkintis turint plačią autonomiją su Lietuvos skyriumi. Į jį buvo numatomas ir A. Vykdamas apie tai Varšuvai pranešti, buvo Vilniaus geležinkelio stotyje suimtas. Kalėjime atpažintas, kad nėra koks pirklys Šmitas, prisipažino, kas esąs, ir, grasomas pakarti, surašė platų visų savo žygių aprašymą, bet nieko neįvardijo. Išvežtas Varšuvon ir kalėjime 1864 VIII sužinojęs apie pakorimą paskutiniosios laikinosios vyriausybės narių, nebepakėlė smūgio ir plačiai bei atvirai surašė visa, ką žinojo apie slaptą sukilimo organizaciją, tautinę vyriausybę, jos sudėtį, darbus, ryšius ir 1.1. Dėl jo parodymų nukentėjo šimtai žmonių, kurie šiaip būtų išlikę nesusekti. Ištremtas gyveno Viatkoje, r. Rusijoje, tarnaudamas teisme. Jo parodymus Varšuvos vietininko Bergo įsakymu pik. Belinskij, sutvarkęs ir sutrumpinęs, išvertė rusiškai; jie buvo Bergo išspausdinti vardu Zapiski o polskom vozstanii 1863.

B. Limanoioski Historya powstania narodu polskie-go 2 leid. 1908; W. PrzyboroiusM Dzieje 1863 roku. 1919.

Aveyron p. Prancūzijos upė, dešinysis Tarno intakas. 240 km ilgio.

Ave-Lallemant Robert Christian Berthold (1812—1884) vokiečių keliautojas, 1857— 1859 dalyvavęs Austrijos mokslo ekspedicijoje Brazilijoje ir Peru, 1869 atliko kelionę į Egiptą. Išsp. Reise durch Suedbrasilien 1859, Wanderungen durch die Pflanzenwelt der Tropen 1880 ir kt.

Aveles .ganyti lietuvių kaimo vaikų žaidimas, smulkiai aprašytas M. Valančiaus Palangos Juzėje 1869. Sutrumpintai pakartojo M. Grigonis 200 žaidimų kambaryje ir tyrame ore 21912. Kitaip dar žaidžiama Vilkas ir avys Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir kitur.

Avellaneda Buenos Aires, Argentinoje, priemiestis. A. 500.000 gyv. (1950). Didelės skerdyklos ir mėsos šaldyklos, vilnų valyklos ir kt. pramonė. A. 5000 lietuvių. 1941— 1942 pastatyta Aušros Vartų lietuvių bažnyčia. Ten pat parapinė mokykla, spaustuvė, kurioje nuo 1948 leidžiamas Laikas. Argentinos Lietuvių Bendruomenės centro būstinė.

Avellaneda Gertrudis Gómez de A. (1816 —1873) ispanų poetė, dramininkė ir beletriste. Išsp. eilėraščių rinkinius: Poesías líricas 1841, Devocionario 1867, dramas Le-oncia 1840, EI principe de Viana 1844, Bal-thasar 1858, romanus Dos mugeres ir Es-patolino 1842, Dolores 1843 ir kt. Jos Obras literarias išl. 21914—1918. Atsiminimai Memorias inéditas 1914.

Avellino Italijos mst. 35.000 gyv. (1950). Į rytus nuo A. yra senojo Abellinum griuvėsiai.

Avellino Francesco Mario (1788—1850) italų archeologas, 1839 Neapolio Burbonų muzėjaus dir. 1831—1836 išleisti jo Opusco-li diversi, kur daugiausia yra medžiagos

Avėdra

Avellanedos bažnyčia ir Tėvų marijonų vienuolynas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4382-0=4382 wiki spaudos ženklai).