gaard 1852—1854, naujai prancūzų kalbom išvertė .1892—1893 J. Darmesteter ; tas pats Darmesteter su L. H. Mills anglų kalba A. paskelbė 1880—1887; vokiečių kalbon išvertė F. Wolff 1910. Naujausias A. vertimas anglų kalbon atliktas K. S. Launfal Guthrie 1935.
- A. Jackson Zoroaster II leid. 1901.
Avestos kalba. Jos pagrindu eina viena iranėnų tarmė. Senajam tekstui IV a. pr. Kr. žuvus, III a. Kr. g. naujai perredaguotas tekstas buvo parašytas naujesne pehle-vi tarme. Laikoma, kad šis jaunesnysis tekstas buvo parašytas jau kurio nors išsimokslinusio rašytojo. A. K. iškyla aikštėn dvi tarmės: viena senesnė, kuria yra parašytos giesmės (Gathâs), ir kita jaunesnė, kurioje yra išlikusios visos kitos A. dalys — Yasna, Videvdad ir Yašts. Būdingos tų tarmių žymės yra šios: įvairūs balsio a atspalviai; trumpųjų balsių nosinumas prieš n m ir ilgųjų balsių nosinumas prieš m r; žodžio pradžioje vartojimas garsų grupės r u vietoje ran, u r ir kt. A. K. yra ide. kalbų šaka, turinti nemažai fonetinių ir morfologinių bendrybių su senovės indų sanskrito kalba.
Avestruz (isp.) pampasų strutis Argentinoje.
Avezac de Castera Macaya Marie Armand Pascal (1800—.1875) prancūzų geografas, išsp. Esquisse générale de l’Afrique 1837, Les iles fantastiques de l’Océan Occidental au Moyen âge 1845, Les voyages d’ Améric Vespuce 1858, Les navigations terreneuviennes de J. et S. Cabot 1869 ir kt.
Avezzana Giuseppe (1789—1879) piemon-tietis, italų karys ir politikas. 1805—1814 Napoleono karo žygių dalyvis, 1814—1821 tarnavo Sardinijos kariuomenėje. 1821 dėl dalyvavimo sąmoksle konstitucijai įvesti priverstas bėgti Ispanijon. .1821—1824 tarnavo ispanų kariuomenėje. Patekęs prancūzų nelaisvėn, ištremtas Cayenne, Iš kur pabėgo Š. Amerikon, kur dalyvavo JAV ir Meksikos kare. 1848 grįžo Italijon, dalyvavo Genuos sukilime, 1849 Romos respublikos karo ministeris. 1860 dalyvavo Garibaldžio žygyje Sicilijon ir 1867 drauge su Garibaldžiu žygyje prieš popiežiaus valstybę. Paskiau Italijos parlamento narys. 1878 pirmininkas Italia irredenta lygos, kuri reikalavo prie Italijos prijungti p. Tirolį ir Istriją.
Aviacija (lot. avis — paukštis) skraidymas sunkesnėmis už orą priemonėmis, mechaniškas skraidymo būdas. A. idėja, kaip matyti iš Dedalo ir jo sūnaus Ikaro legendos, atsirado jau senovėje. XIII a. anglas Roger Bacon (m. 1294) teigė, kad atmosfera turinti panašų į jūros paviršių, kuriuo, turint tinkamų priemonių, esą, būtų galima plaukioti-skraidyti. Tokia priemone, jo manymu, galėtų būti lengvas, tuščiaviduris rutulys. XVII a. Francesco de Lana sukūrė vakuumo balioną. XV a. Leonardo da Vinci teoretiškai sukūrė lėktuvą, sklandytuvą ir helikopterį, bet jo teorijos ilgai niekam nebuvo žinomos ir praktiškai, neišradus tinkamo motoro, nebūtų buvę galimos pritaikinti. 1809 anglas G. Cayley įrodė, kad gali skristi sunkesni už orą daiktai. Bet A. raida prasidėjo, išradus lengvesnius už orą balionus - aerostatus. 1774 anglų fizikas J. Priestley išskyrė deguonį, ir nuo to laiko prasidėjo oro cheminės sudėties tyrinėjimas, paskiau ir vandenilio atradimas. Pasinaudoję Priestley paskelbtąja teorija apie „įvairias oro rūšis”, broliai Montgolfier pagamino balioną iš popieriaus, ir 1783 VI 5 pirmas jų balionas pakilo Annonay vietovėje 330 m. Jie šildė orą, degindami šiaudus su vilna, nes tuo būdu norėjo gauti dūmus, kurie tą balioną galėtų aukštyn kelti. 1783 VIII 27 Paryžiuje pakilo 1000 m pirmasis vandenilio keliamas balionas, pagamintas brolių Robert’ų. 45 minutes skridęs balionas nukrito už 22 km ir buvo kaimiečių sunaikintas. 1783 IX 19 J. Montgolfier Versailles demonstravo balioną su prikabinta pintine, kurioje buvo avis, gaidys ir antis — pirmieji oro keleiviai. Iškilęs 500 m, po 8 minučių nusileido už 3 km. Tų pačių metų IX 21 Fr. de Ro-zier šildomu balionu pakilo 26 m. Kitą kartą su kitu aviatoriumi jis pakilo 1000 m ir nusileido už 9 km. 1785 I 1 Fr. Blanchard ir amerikietis J. Jeffries balionu perskrido Pas de Calais sąsiaurį. Pirmasis didelis
Avestos rankraščio lapas