Avijautis (Ovibos) dykaragių šeimos at-rajotojas, panašus į avį ir jautį, ir todėl toks jo vardas. A. yra vidutinio didumo tarp jaučio ir avies, turi trumpas kojas ir trumpą kaklą. Uodega ir ausys trumpos, paslėptos ilguose minkštuose plaukuose. Ragai užlenkti atgal į apačią, jų viršūnės į priekį. A. gyvena š. Amerikos arktikos srityse, bet ledynų laikotarpyje buvo ir Europoje paplitęs. Yra dvi rūšys: Ovibos mackenzianus š. Amerikos vakaruose tamsiais ragais, tamsiai durpinio plauko ir Ovibos moscha-tus rytų š. Amerikos kraštuose šviesiais ragais ir šviesesnio plauko.
Avikalnio Ragas Kuršių Kopų kyšulys, susidaręs iš nugrimzdusio į Kuršių marias smėlio kalno.
Avyknė Latvijos Duobelės aps. upė, Vadaksties (Ventos) dešinysis intakas, 24 km ilgio. Įteka į Vadakstį 3 km į vakarus nuo Vegerių mstl. Baseino plotas 69 km2.
Avila Ispanijos A. provincijos mst. (senovėje Abyla, Abela, Avela), 28.000 gyv. (1950). 114 m aukščiau j. 1. Nuo senovės laikų čia buvo galinga tvirtovė, kurios išliko 86 granito sienų bokštai. 1455-1807 čia buvo universitetas.
Avila Fernando XVI a. ispanų tapytojas ir skulptorius. Toledos katedroje yra jo 1568 sukurtas Jonas Baptistas ir Karalių pagarbinimas.
Avilaitis Zarasų aps. Imbrado vi. ež. Paviršiaus plotas 18 ha. Įteka 3 kanalai.
Avila y Zuniga Luis (a. 1500—1573) ispanų diplomatas, kariuomenės vadas ir istorikas. Dalyvavo Karolio V žygiuose Tunisan, Prancūzijon ir Vokietijon, kelis kartus buvo pasiuntiniu Romoje. Išsp. Comentario de la guerra de Alemania en 1546 y 1547 (1547, 1852).
Avilė (Avilkis) Zarasų aps. Imbrado vi. upelis, Nikojos (Laukesos, Dauguvos) aukštupys. Teka iš Avilių ež. Baseino plotas 76 km2.
Aviles 1) š. Ispanijos Asturijos, Oviedo prov. jūros įlanka (Ria de A.), natūralus uostas.
2) A. uostas prie A. įlankos, 17.000 gyv. (1951). Vario ir cinko tirpyklos.
Aviliai Zarasų aps. Antazavės vi. mstl., prie A. ežero. 12 km nuo Dusetų. Pirmoji medinė bažnyčia statyta 1817. Tada buvo įkurtas ir A. miestelis.
Avilys arba Aviliai Zarasų aps. Imbrado ir Antazavės vi. ež., Avilės ONikajos, Laukesos, Dauguvos) baseine, 8 km į vakarus nuo Zarasų. Ežere yra 17 salų. Paviršiaus plotas 13,6 km2, altitudė 157 m aukščiau jūros. Baseino plotas 74 km2. Į ež. įteka 16 kanalų, kurių žymesni Izyta ir Imbradas. Išteka Avilė. 1931 melioracijos darbais ež. paviršius nuleistas 1 m.
Avilys žmogaus padaryta bičių patalpa. Seniau bitės laikėsi senų medžių drevėse. Bitininkai bičių gyvenamajame medyje išplaudavo a. 10 cm pločio skylę per visą drevės ilgį ir išimdavo korius su medumi. Padarytąjį plyšį uždengdavo atitinkamo didumo lentgaliu (plautu). Kad būtų patogiau bites prižiūrėti ir jas saugoti nuo lokių ir žmonių plėšimų, bitininkai darydavo 10—15 cm pločio ir a. 100—140 cm ilgio plyšį storame rąsto gabale, pro tą plyšį išskopdavo rąsto vidurį ir tenai suleisdavo bites. Tokie buvo pirmieji A., vad. kelminiais, arba stuobriniais. Į medį įkeltus vadindavo inkilais, arba luobais. Juos arba stačius statydavo arba gulsčius laikydavo, tik vienas galas buvo statomas aukščiau. Statinaičių pavidalo A. darydavo ir iš šiaudų. Kelminiai A. yra nepatogūs, kadangi nematyti, kaip bitės gyvena, o imant medų reikėdavo išpiauti koriai, ardyti lizdas. Jau XVIII a. pradžioje anglas Gedde laikė bites A., kurį buvo galima padalinti į tris viena ant kitos sustatomas dalis. Apie 1780 šveicarietis F. Huher padarė knyginį A., t. y. sudarytą iš atskirų rėmų, kaip knyga iš lapų, o kiekviename rėme buvo korių. 1838 silezietis Dzier-žon įtaisė A., į kurį buvo įstatomos siauros lentelės, prie kurių bitės lipindavo korius. Tuo būdu atsirado mintis gaminti A. su išimamais koriais. Ir kitur jau buvo bitininkų, kurie darė A. su išardomais lizdais. 1851 amerikietis L. L. Langstroth padarė gana tobulą išardomąjį A., o 1852 panašų A. pagamino vokietis A. Berlepsch. Nuo to laiko atsirado labai daug įvairių A. sistemų. Lietuvoje daugiausia buvo prasiplatinę 1880 sugalvoti Levickio, a. 1890 atsiradę varšu-viniai A., o naujaisiais laikais nuo 1900 — Dadano ir Blatto A. XIX a. pabaigoje kun. J. Ambrazevičius buvo sugalvojęs žmonėse neprigijusius apskritus A.
A vinaitė B. ž. Baranauskaitė Zuzana.
Avinas (lot. Aries) vienas zodiako žvaigždynų — Buliaus, Persėjo, Trikampio ir Banginio kaimynas. Jo žvaigždės neryškios. Viena tų žvaigždžių — Gamma Arietis — yra iš pirmųjų atrastų dvilypių žvaigždžių. Prieš 2000 metų A. žvaigždyne buvo vad.
Katedra ir buv. popiežiaus rūmai Avignone