Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/505

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Pereiti į navigaciją Jump to search
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

muoto inžinieriaus

laipsniu. 1927—1940 pradžioje siaurųjų geležinkelių dirbtuvių viršininko padėjėjas, paskiau viršininkas ir plačiųjų geležinkelių dirbtuvių viršininkas. Modernizavo Šiaulių—Biržų geležinkeli, įtaisė savo planais padirbdindamas automatrisas; įtaisė automatrisų susisiekimą ir plačiuosiuose geležinkeliuose. Nuo 1940 IX išrinktas VDU technikos fakulteto dėstytoju. Bendradarbiavo Lietuviškojoje Enciklopedijoje. 1940 X 4 bolševikų suimtas ir nuteistas į priverčiamųjų darbų stovyklas. 1941 VI 23 iš Vilniaus Lukiškių kalėjimo išvežtas į rytus.

7) Konstantinas (g. 1909 I 16/29 Žagarėje), Petro ir Sofijos Avižonių sūnus, istorikas. 1927 baigė Aušros gimnaziją Kaune. Nuo 1927 studijavo hum. mokslų fak. Kaune. 1929 išsikėlė į Berlyno univ., kurį 1932 baigė f ii. dr. laipsniu. 1935 baigė VDU ir hum. mokslų fak. istorijos skyrių. 1933— 1934 rinko Krokuvos ir kituose Lenkijos archyvuose Lietuvos istorijos medžiagą. Nuo 1934 dėstė istoriją ir ūkio istoriją Klaipėdos Prekybos Institute ir 1935-1939 buvo drauge istorijos mokytojas Aušros berniukų gimn. Kaune. 1939—1940 Lituanistikos Instituto reikalų vedėjas’ir mokslinis sekretorius. 1940 —1944 Vilniaus univ. humanitarinių mokslų fak. istorijos skyriaus docentas. 1941 — 1944 Vilniaus Mokslų Akademijos istorijos instituto redaktorius ir asistentas. 1944 — 1948 dirbo Vokietijos Frei-burgo universiteto bibliotekoje, 1945 — 1947 dėstė Rusijos istoriją Freiburgo univ. 1946—1948 asso. prof. Pabaltijo univ. Hamburge ir Pinneberge, kur filosofijos fak. dėstė Lietuvos ir Rytų Europos istoriją. Nuo 1949 dėsto Europos istoriją ir vokiečių kalbą Elon College N. C. JAV, kur 1952 pakeltas asso. prof.

Dar nuo gimnazijos laikų aktingai veikė skautų organizacijoje. Būdamas mokytojas, organizavo skautus, dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose suvažiavimuose, dirbo vyriausiam Lietuvos skautų štabe, ruošė jaunimo ekskursijas savo kraštui pažinti. Nepr. Lietuvoje Lietuvos istorikų draugijos narys. Atskirai išsp.: Kelios istorinės Lietuvos vietos 1927, Kaip stovyklauti 1933, 20 kelionių po Kauno apskritį 1937 (kartu su S. Kolupaila ir I. Končium), Kaip pa-liūžomis šliūžinėti 1933, Die Entstehung u. Etitvvicklung des litauischen Adels bis zur litauisch-polnischen Union 1385 (1932-dak-taro disertacija Berlyne), Bajorai valstybiniame Lietuvos gyvenime Vazų laikais 1940; be to, Lietuvos Praeityje ir Praeityje išsp. eilę straipsnių iš Lietuvos istorijos (Lietuvių iš Romėnų kilimo teorija, Stanislovo Albrechto memorialas, švietimas Lietuvoje 17-me amžiuje, Radvilų biblioteka Nesvyžiuje XVII a. viduryje).

8) Vytautas (g. 1906 XII 1 Žagarėje) Petro ir Sofijos Avižonių sūnus. 1925 baigė Aušros gimn. Kaune, 1933 gavo VDU med. gydytojo diplomą, 1936 išlaikė doktoranto egzaminus. 1939 įgijo akių gydytojo specialisto pažymėjimą. 1928—1931 neetatinis asistentas, paskiau vyr. laborantas anatomijos kat. Kauno univ. 1933—1936 VDU akių klinikos jaun. asistentas, 1936—1941 vyr. asistentas. 1941—1944 docentas, nuo 1941 pabaigos adjunktas, oftalmologijos katedros vedėjas ir VDU akių klinikos direktorius. 1945—1947 Berno univ. akių klinikos asistentas. ,Nuo 1949 JAV, 1951 išlaikė gydytojo praktikos egzaminus. Nuo 1936 buvo Lietuvos akių gydytojų draugijos sekretorius. 1937 Société Française d’ophtalmologie ir 1952 New Yorko Lietuvių gydytojų dr-jos narys. 1938 turėjo pranešimus Pabaltijo akių gydytojų suvažiavime Tartu ir 1933 bei 1937 tarptautiniame oftalmologų kongresuose Madride ir Kaire. Savo specialybės klausimais išsp. eilę studijų Medicinoje, Medicinos Fakulteto Darbuose, VDU žiniose, International opht. Journal ir kt. JAV bendradarbiavo Vienybėje, Naujienose ir kt.

Avižos (Avena sp.) varpinių (Gramineae) šeimos augalai. A. genčiai priklauso a. 70 rūšių, daugiausia paplitusių Europos ir Azijos vidutinio klimato zonoje. Tik kelios rūšys turi didesnę ūkinę reikšmę. Žemėje A. apsėjama a. 55 mil. ha, kurių a. 30% Europoje. A. pasėlių plotai yra didesni už rugių ar miežių plotus, labiausiai dėl to, kad A. gali augti blogesnėse sąlygose. A. daugiausia paplitusios vėsaus ir drėgno klimato srityse, o kontinentaliniame klimate A. maža teauginamos. 1934—1938 apytikriai A. buvo apsėjama ariamosios žemės procentas: Kanadoje 23, Belgijoje 23, Anglijo-

J. Avižonis

K. Avižonis

V. Avižonis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius ir redaktorius – 107% (+4945-310=4635 wiki spaudos ženklai).