je 19, Suomijoje 18, Latvijoje 15, Vokietijoje 15, Lietuvoje 13, JAV 11, Rusijoje 8, Rumunijoje 6, Vengrijoje 4.
žalios A. bei šiaudai vartojami pašaru gyvuliams, o grūdai ir maistui. A. plačiai maistui vartojamos anglų saksų kraštuose. Lietuvoje maistui A. vartota nedaug ir tik kai kuriose Lietuvos dalyse. Baltymų ir krakmolo kiekiu A. miltai prilygsta normalių kviečių miltams, nors baltymų kokybė ir žymiai skiriasi. Riebalų ir mineralinių medžiagų yra daugau A. miltuose.
Pagal chromozomų skaičių A. skirstomos į tris grupes: 1. 14 chromozomų; šiai grupei priklauso Avena strigosa, kuri yra auginama labai nepalankiose sąlygose Schles-wige, Holsteine, Shetlando salose, Wales kalvose; 2. 28 chromozomų - labiau žinomos rūšys Avena barbata ir Avena abyssinica; 3. 42 chromozomų — turi daugiausia atstovų. čia priklauso ir piktžolė Aviža ne-tikšė (Avena fatua), A. byzantina, auginama JAV pietuose, P. Amerikoje, Australijoje, Afrikoje, šiai grupei priklauso ir labiausiai paplitusi sėjamoji A. (Avena sa-tiva), kuriai priskirtinos ir vienašalės A. — Avena sativa orientalis. Sprendžiama, kad sėjamoji A. yra kilusi iš A. netikšės, o Avena byzantina iš laukinės A. — Avena sterilis. Sėjamosios A. tėvynė galėjo būti Azija. Į vidurio ir šiaurės Europą ji galėjo patekti kaip iš Azijos siunčiamųjų kviečių priemaiša, šiuo keliu atsradusią A. pirmieji galėjo pradėti auginti slavai, germanai, keltai. Bet sėjamosios A. galėjo atsirasti vidurio Europoje ir nepareinant nuo Azijos, nes senovės laikais A. netikšė čia augo.
Sėjamųjų A. šaknų sistema yra stipresnė už visų kitų javų, ir todėl A. palyginti nesunkiai apsirūpina maisto medžiagomis ir vandeniu. A. žiedynas yra šluotelės pavidalo. Iš šluotelės formos A. grupuojamos i vienašales, lenktašakes, stačiašakes ir kt. A. apsivaisina savo žiedadulkėmis, nors tam tikra nedidelė žiedų dalis apsivaisina ir žiedadulkėmis nuo kitų A. augalų, žiūrint į veislę ir augimo sąlygas, A. grūdų lukštai turi 20—50% grūdų svorio.
A. veislės skiriasi viena nuo kitos kai kuriomis morfologinėmis ir fiziologinėmis savybėmis. Kiekvienam kraštui labiausiai tinka jo selekcijos stotyse gautosios veislės, pritaikintos vietinėms sąlygoms. Stengiamasi gauti tokių veislių, kurios .ne tik yra našios, bet ir atsparios ligoms. Dotnuvos selekcijos stotis buvo išgavusi keletą Lietuvos sąlygoms gerų veislių — DSS Stipruoles, DSS Girūnes ir kt. A. geriau tinka drėgnesnis klimatas, o sausras jos sunkiai tepakelia. Dėl didelio lapų paviršiaus A. reikalauja nedaug šviesos, ir todėl gali augti net mažo saulėtumo srityse. A. gali kaip reikiant pakęsti rūgščią dirvos reakciją, šarminės reakcijos joms mažiau tinka.
Sėjomainoje A. gali būti sėjamos po bet kurių augalų. Jeigu dirva pakankamai tręšiama ir ligos bei kenkėjai nėra perdaug įsiveisę, tai galima sėti ir A. po avižų. A. yra geras dengiamasis augalas dobilams. Nors A. sunaudoja nemaža maisto medžiagų, bet joms nereikia intensyvaus tręšimo, nes savo aktyviomis šaknimis A. sugeba paimti maisto medžiagos ir iš tokių dirvų, iš kurių kiti augalai maža tepaimtų. Sėjama gerai išvalyta, išrūšiuota ir gero daigumo sėkla. Sėjos laikas ankstyvas pavasaris, kad jos geriau sunaudotų iš žiemos likusią drėgmę. Piktžoles, ypač garstukus ir svėres, reikia pradėti naikinti akėjimu, purenimu ar cheminėmis priemonėmis. Be piktžolių, A. kenkia ir įvairios ligos ir kenkėjai: kūlės, rūdys, .nematodos, javų muselės.
A. Europoje pasirodė jau žalvario amžiuje. Jos tada buvo vienas iš pagrindinių žmonių maisto produktų. Jų liekanų surasta Šveicarijoje, Wuerttemberge, Vengrijoje, Danijoje.
Avižuolė (Arrhenaterum) Gramineae šeimos augalų gentis, auganti Europoje, vak. Azijoje Ir š. Afrikoje. Arrhenaterum elatus geras pašarinis pievų augalas, vietomis auga ir Kauno apylinkėse.
Avksentjev Mikalojus (g. 1878) rusų socialistų revoliucininkų vadas. 1905 Petrapilio darbininkų atstovų tarybos narys. Buvo ištremtas Sibiran, 1907 pabėgo užsienin. Rusijon grįžo po 1917 revoliucijos. Buvo valstiečių atstovų vykdomojo komiteto pirmininkas, Kerenskio kabinete buvo vidaus reikalų ministerių ir respublikos laikinosios tarybos pirmininku. Vėliau griežtas sovietinės santvarkos priešas, 1919 protestavęs prieš socialistų revoliucininkų tarybos nutarimą atsisakyti ginkluotos kovos su bolševikais.
Avocado ž. Kriaušės.
Avocat (pr.) Prancūzijoje vadinamas asmuo, vedąs teisme svetimąsias bylas. Jie sudaro atskirą organizuotą profesinį luomą, kurio narių veikimas, teisės ir pareigos yra kontroliuojamos tos profesijos organų. A. organizacijos pagrindus nustatė specialūs įstatymai. Per senosios Rusijos advokatų luomo organizaciją Prancūzijos A. organizacijos principai buvo perkelti Lietuvon ir čia veikė ligi 1933 VII 11 teismo santvarkos įstatymo paskelbimo.
Avogador XV a. Venecijos tribunolas iš trijų narių, žiūrėjęs įstatymų vykdymo. Išnyko, Venecijos valdžią paėmus dešimties tarybai.
Avogadro Amadeo di Quaregna (1776 — 1856) italų fizikas, 1820—1851 Turino univ. profesorius. A. yra molekulinės medžiagos teorijos kūrėjas. Savo teoriją paskelbė 1811, o 1821 ją žymiai papildė ir išplėtė. A. teori-