mijos tapybos profesorius. Labiausiai pagarsėjo moterų portretais ir paveikslais iš vakarų Ukrainos kaimiečių gyvenimo (Kaimiečio laidotuvės, Palei smuklę ir kt.).
Axia sala ž. Naxos.
Axira, irgi Essim, Fort Anthony. Britanijos Aukso Kranto (Gold Coast) kolonijoje vak. Afrikoje uostas. 3900 gyv. Į pietų rytus nuo A. yra Friedrichsburgo tvirtovės liekanos. A. įkūrė XVI a. olandai, nuo 1872 valdo anglai. 1682 Brandenburgo hercogai mėgino čia įkurti vokiečių naujokyną su Grossfriedrichsburgo tvirtove, bet olandai juos įveikė ir pašalino.
Aximtas mineralas, aliuminio silikatas. Spalva ruda ligi geltonos. Randamas Japonijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje ir kt.
Axios senovinis Balkanų pusiasalio (Ju-goslavijos-Graikijos) upės Vardaro pavadinimas.
Axis (Cervus Etueriarium) senais geologiniais laikais gyvenęs ir išnykęs elnias, kurio liekanų rasta Prancūzijoje ir Italijoje aukštutiniame pliocene.
Axminster Devonshire grafijos Anglijoje mst., a. 14.000 gyv. Ligi 1835 garsėjo kilimų fabriku, kuris vėliau buvo iškeltas į Wiltoną.
Axolotl ž. Amblystoma.
Axum ž. Aksum.
Az cheminio elemento azoto pavadinimo sutrumpinimas.
A. Z. 1946 leistas Greveno Vokietijoje lietuvių tremtinių komiteto spausdintas laikraštis. Redagavo V. Kalakauskas. Pasirodė 14 numerių.
Azagis Seinų aps. Leipalingio vi ežeras ties Vilkanastrų k., 3 km nuo Leipalingio. Bilsos (Nemuno) baseine. 700 m ilgio, ligi 300 m pločio, paviršiaus plotas 18 ha. Vandens perteklius teka į Juodojo Bilso ežerą.
Azalea Ericaceae šeimos neaukštas krūmas gražiais, įvairiaspalviais žiedais. Kilęs iš Azijos ir Š. Amerikos. Yra daug įvairių rūšių. Kambariuose auginama A. indica baltais, raudonais ir kitų spalvų žiedais. Į Europą A. atgabenta iš Kinų a. 1800. Kryžiuojant pagrindines A. rūšis — A. pontica ir A. mollis, Europoje gauta daugybė jų rūšių.
Azaleasfcrum veržinių (Ericaceae) šeimos ornamentinis keras gražiais žiedais.
Azamgarh š.r. Indijos Corakhpur srities mst. A. apygardos (5.561 km2, apie 2 mil. gyv.) sostinė.
Azan arabiškai raginimas, šaukimas melstis. Visose mahometonų šalyse muezzin (šaukėjas) iš mečetės minareto dusyk per dieną garsiai šaukia melstis visus Allacho garbintojus.
Azana y Diez Manuel (1880—1940 Prancūzijoje) ispanų politikas ir rašytojas. Pri-mo de Riveros diktatūros metu gyveno Prancūzijoje ir vadovavo kovai prieš diktatūrą. 1931—1933 Ispanijos ministeris pirmininkas. Pilietinio karo metu, Alcala Za-morai pasitraukus iš prezidento pareigų, šias pareigas ėjo A.
Azara 1) José Nicolas (1730—1804) ispanų politikas ir meno mėgėjas, 1798— 1803 Ispanijos atstovas Paryžiuje. Italijoje sudarė turtingus meno rinkinius, kuriuos paskyrė Ispanijai. Jo Mémoires originales išsp. 1847.
2) Felix (1746—1811) ispanų gamtininkas ir keliautojas, 1781—1802 tyrinėjo La Platos P. Amerikoje kraštus. Išsp. Voyage dans l’Amérique méridionale 1809.
Azarius vienuolis, surašęs 1552—1574 laikų slavišką rumunų kroniką, svarbų šaltinį XVI a. rytų Europos istorijai.
Azartas (pr. hasard) nuotykis, atsitikimas, įnirtis, veiksmų karštumas, kaip per azartinį lošimą.
Azartinis lošimas yra toks, kur lošimo laimėjimas ar pralaimėjimas yra atsitiktinis ir beveik nepareina nuo lošimo dalyvių sugebėjimo lošti. A. L. išdava yra grynai atsitiktinis įvykis, ir tuo jis skiriasi nuo komercinio lošimo, kurio vaisiai visų pirma pareina nuo lošėjų sugebėjimo lošti ir lošimą laimėti. Atsitiktiniu įvykiu vad. toks, kurio priežaiščių ar visai, ar iš dalies negalima ištirti, nes tikrovėje pastebėtų faktų priežastys susidaro iš sąlygų, tarp kurių veikia labai tolimas ir mums neaiškus ryšys. A. L. teorija tiriama tam tikros matematikos šakos — tikimybių teorijos, kaip speciali problema, ši teorija lošimu vadina kiekvieną įmonę, kurioje dalyvavimas savo išdava gali pakeisti kiekvieno jos atskiro dalyvio-lošėjo kapitalą, tačiau nekeičia visų lošėjų bendrojo kapitalo. Tarp A. L. kortomis yra paplitę baccarat, dvidešimt vienas, makao, faraonas, trente et quarante, chemin de fer, pokeris ir kt. Be A. L. kortomis, kauliukais, pinigo išmetimo į viršų, A. L. tenka laikyti loteriją, lažybas, totalizatorių, ruletę ir kt. Seniausias, kadaise labai paplitęs A. L. buvo lošimas kauliukais, kurių kiekvienas buvo šeštainio pavidalo ir kurių šoneliai turėjo skaičius 1, 2, 3, 4, 5, 6 taip, kad priešingų šonelių skaičių suma buvo lygi 7. Laimėjęs buvo laikomas tas lošėjas, kuris išmesdavo didesnį akučių skaičių. G. Libri veikale Histoire des sciences mathématiques e,n Italie 1838 liudijo, kad ir Dantės poemos Divina Commedia 1477 komentaruose buvo paskelbtas tam tikras uždavinys suskirstyti atvejus, pasitaikančius išmetant kartu tris lošimo kauliukus, ir tam tikri atvejai buvo ten vadinami aza-ri. Pagal Libri šis žodis kilęs iš arabiško asar — sunkokas, ir todėl pats lošimas buvęs pavadintas azartinis. Tačiau dabar laikoma, kad A. L. pavadinimas esąs paskolintas iš prancūziško hasard — nuotykis