atsitikimas, ir tai atitinka A. L., kaip atsitiktinumu pagrįsto lošimo apibūdinimą.
A. L. yra žalingas kiekvienai visuomenei, nes skiepija norą lengvai praturtėti, gaunant darbu neužsidirbtą pelną, kelia pagundą rizikuoti kitų sąskaita, ir todėl dėl A. L. didėja išeikvojimai ir svetimų pinigų pasisavinimai. Be to, A. L. didina sukčiavimą lošiant, ir dėl to visuomenėje didėja skaičius įvairių parazitų, gyvenančių kitų žmonių sąskaita. Pagaliau, A. L. pakerta privačių ūkių patvarumą. Todėl kova su A. L. jau nuo senovės laikų buvo ir dabar yra beveik visų valstybių kriminalinės politikos vienu svarbiausiųjų uždavinių. Senovėje, kada A. L. tebuvo žinomas vien kauliukų lošimas, tai tais kauliukais jau azartavosi graikai, romėnai ir ypač germanai, kurie, Tacito liudijimu, kartais pralošdavo ne tik visą savo turtą, bet ir pra-silošdami patys nelaisvėn parsiduodavo. Apie 1423 Ispanijoje ir Vokietijoje pradėtosios graviruoti kortos pradžioje buvo vartojamos vien būrimui, o paskiau ir A. L. Bet čia jos buvo labiausiai tik gudri suktybių priemonė. 1494 buvo išsp. traktatas Liber vagatorum, kuriame buvo aiškinami sukčių apgavysčių būdai. 1541 Anglija pirmoji paskelbė įstatymą prieš įvairių A. L. slaptų įmonių savininkus ir nuomotojus. Ilgainiui tie įstatymai buvo dar labiau sugriežtinti. Laikui bėgant, A. L. paplito ypač diduomenės tarpe. Bet šiaip Prancūzijoje ir Vokietijoje jie buvo žinomi jau XIV—XV a., kada kunigams buvo skelbiami draudimai kortomis lošti, o kitur lošiamosios kortos buvo viešose aikštėse deginamos. Lenkijoje, o iš ten ir Lietuvoje A. L. buvo žinomi jau XVI a., bet ypač paplito antroje XVIII a. pusėje, ir tada bajorų tarpe buvo labiausiai mėgiami šie A. L.: trišakis arba fliusas (vok. Fluss), marijošius (pr. mariage) su kiksu, rūmelis piketą (vok. Rummel, pr. piquet), čvikas (vok. Zwicke), ä la mort, elbikas, makao, faraonas, štosas. 1830-1840 vak. EuropojeA. L. iš diduomenės persimetė ir į platesnes gyventojų mases, ir tada Prancūzijoje ir Vokietijoje buvo įkurta visa eilė lošimų įstaigų, daugiausia pelno gaunančių iš įvairių užsienio turistų (Monaco, Baden Baden, Ems ir kt.). Bet jau XX a. vokiečių, austrų, tiek ir kitų kraštų įstatymai savo baudžiamuosiuose kodeksuose numatė sunkias bausmes ne vien A. L. besiverčiantiems verslininkams, bet ir A. L. dalyviams. JAV baudžiamaisiais įstatymais asmenys, viešose vietose laikantieji A. L. įtaisymus, yra prilyginti prie uždraustųjų A. L. organizatorių. Daugybės kultūringų kraštų baudžiamieji įstatymai baudžia A. L. organizatorius ir dalyvius didelėmis piniginėmis baudomis ir kalėjimu, o A. L. įrankiai konfiskuojami. .Nepriklausomojoje Lietuvoje A. L. buvo uždrausti, o baudž. kodekso 289 str. šitaip nusikaltusiems buvo numatęs ir pinigines baudas ligi 15.000 litų ir areštą ar kalėjimą.
Azdrė (žemėlapiuose Astraga arba Ostro-ga) Trakų aps. Kruonio vi. upelis, Nemuno dešinysis intakas, 4,9 km ilgio. Prasideda Užgirėnų kaime. Baseino plotas 8 km2.
Azef Jevno (1869 Gardino gub. — 1918 Berlyne) XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje pagarsėjęs rusų provokatorius (kilimo žydas). Nuo 1893 dirbo slaptojoje rusų policijoje ir tuo pačiu metu nuo 1899 rusų socialistų revoliucionierių organizacijoje, nuo 1903 po Geršunio atsidūręs jos priekyje. Jis pats organizavo 1904 vidaus reikalų ministerio Plėvės, 1905 did. kun. Sergijaus ir kitų žudymą, o tuo pačiu kartu įdavinėjo policijai tos pat organizacijos narius, kurių daug buvo nubausta mirtimi. 1908 Burcevui pavyko jį viešai demaskuoti, ir po to jis pasislėpė Berlyne. Kadangi apie A. vaidmenį Burcevas sužinojo iš policijos departamento direktoriaus Lopuchino, tai pastarasis buvo nuteistas.
B. Nikolaevskij Istorija odnogo predatelia 1932.
Azeglio ž. D’Azeglio.
Azeka senovės miestas Palestinoje, turėjęs žymų vaidmenį Senojo Įstatymo aprašomais laikais. Surastos to išnykusio miesto liekanos.
Azeotropinė destiliacija yra toks skysčių destiliacijos būdas, kai sudarytas atitinkamas skysčių mišinys destiliuojamas tam tikroje temperatūroje. Pvz. norint gauti absoliutų alkoholį, iš etilo alkoholio daromas mišinys su benzolu ir destiliuojama 64,80 C, 68,20 c ir 78,150 c. Tada gaunamas absoliutus alkoholis.
Azerbaidžanai. Azerbaidžano gyventojai, tiurkų giminės totoriai. Iš viso jų yra a. 4 mil. A. skirstomi gentimis: kadžarai, šach-zevai, avšarai, kaškai, karakojunlai, ken-gerlai ir kt.
Azerbaidžanas 1) Irano šiaurės vakarų provincija, greta Armėnijos. 104.840 km2 ploto, apie 2 mil. gyv. (1950). Paviršius kalnuotas — Savelan kalnas 4812 m aukščio. Klimatas sausas. Vyrauja stepės. Vakarų dalyje didžiulis Urmijos ež. žemės ūkis įmanomas tik dirbtinai drėkinamose vietose. Auginama tabakas, kviečiai, vynuogės, ryžiai. Daugumas gyventojų verčiasi avių, ožkų, kuprių auginimu. Svarbiausias miestas Tabris (a. 150.000 gyv.) — didžiausias persiškų kilimų prekybos centras. Žymi gyventojų dalis verčiasi kilimų audimu. Iškasama sidabro, vario. Gyventojai kurdai, turkmėnai, totoriai, armėnai. Daugiausia kalba tiurkų tarme. Senovės persų laikais A. buvo Medijos dalis, po Aleksandro D. čia susidarė atskira Atropatenės satrapija. Vėliau A. nukariaudavo arabai, mongolai, persai, turkmėnai, paskiau vėl persai. 1804