kas. Būdingieji gyvuliai — drambliai, tigrai ir beždžionės.
3) Rytų A. su kalnų grandinėmis, derlingais tarpukalnių kloniais, plačiomis upių deltomis ir su dideliu gyventojų gausumu. Būdingieji augalai — ryžiai, bambukas (pietuose), arbatmedžiai.
4) Vidurio A. : aukšti kalnai, stepės ir dykumos. Gyvuliai — kalnų tigrai, dvikupriai, jakai.
5) šiaurinė A.: lygumos, rytuose kalnų išraižytos. Pietų dalyje stepės ir dykumos, šiaurinėje taigos ir tundros.
Gyventojai. 1952 duomenimis A. yra a. 1.250.000.000 gyventojų, t. y. 57% visų žemės rutulio gyventojų. Nuo 1922 priaugo 27,5% (Europoje 22%). Didžiausias kalbų įvairumas. Tik vieno Kaukazo rajone priskaitoma 70 kalbų, šiaurės ir vidurio A. tautos skirstomos į tris grupes: tunguzų,
mongolų ir tiurkų. Vakarų Sibire paplitusios finų-ugrų kalbos: nenecų (samojėdų), ostiakų ir vogulų. Iš semitinių kalbų daugiausia vartojama arabų. Gausingiausios kinų (450 milionų) ir japonų (85 mil.) kalbos. Rasės požiūriu A. plote gyvena šios rasės ir jų mišiniai: mongolai, malajai, neg-ritai, arijai, Sibiro paleaziatai, tiurkai, fi-nai-ugrai, negroidai, mongoloidai.
Religijos. A. yra visų žymiausiųjų religijų tėvynė. Vienos iš jų (krikščionybė, islamas) paplito po kitus žemynus, kitos liko tik vietinėmis. Konfucijaus mokslo išpažintojų yra a. 250 milionų. Tai yra tautinė kinų tikyba, nors ten yra nemaža ir toaistų ir budistų. Indų religija hinduizmas, kilusi iš bramanizmo, turi daugybę sektų. Mahometo garbintojų daugiausia yra Irane, Indijoje, Turane ir vak. Kinuose. Buddhos religijos laikosi a. 137 mil. gyv. daugiausia Burmoje, Ceilone, Indokinuose, Bali saloje, centrinėje A. ir Japonijoje. Animizmo ir fetišizmo (stabmeldžių, gamtos garbintojų) religijos turi a. 63 milionus sekėjų, daugiau- sia šiaurinėje ir rytinėje A. šintoizmas su didele priemaiša budizmo yra tautinė japonų religija ir turi a. 24 milionus išpažintojų. Lamaizmas yra Tibeto gyventojų reli-jia. Jainizmas yra plačiau įsigalėjęs tik Indijoje. Izraelitų yra a. 1% miliono. Krikščionių priskaitoma a. 40 milionų, jų tarpe a. 15 mil. katalikų, a. 3 mil. protestantų.
ūkinis vaidmuo. Dėl nuolatos didėjančio A. gyventojų prieauglio tankiai apgyventoms sritims gresia nuolatinio badmečio pavojus. A. išvežimui gamina arbatą, džutą, kaučuką, prieskonius, naftą, ciną, koprą, sojos pupas, medvilnę, opiumą, chininą, kamparą, kanapes, mango, vaisius, ryžius, vyną, rapsą, deimantus, odas, kailius, vilnas ir šilką. Jos žemės turtai ir gamybos gėrybės sudaro visos žemės atitinkamų daiktų šiuos procentus: natfa 85%, naftos produktai (1947) 18%, aukso produkcija (1938) 22%, cinas (1940) 69%, ryžiai 97%, kviečiai (1948) 40%, sojos pupos 62%, džuta 97%, šilkas (1946) 85%, kauču-kas (1948) 97%, arbata 98%, kava 14%, avys ir ožkos 19%, kiaulės 26%, arkliai 16%.
Azijos ištyrimas, žinias apie Tolimuosius Rytus pirmieji europiečiams suteikė finikiečiai, kurie ten lankydavosi jau a. 1000 metų pr. Kr. Apie 450 pr. Kr. Hero-dotas lankėsi priekinėje A. 325 Nearch plaukiojo Indo upe ir Persijos mariomis. II a. Kr. g. Antiochijos pirkliai turėjo savo atstovybę Kinuose. 1245 Ascelin apsilankė mongolų stovykloje Chivoje, o po metų J. Piano di Carpine pasiekė Karakorumą Mongolijoje. 1254 — 1295 veneciečiai Niccolo, Maffeo, ir Marco Polo apkeliavo centrinę A., Kinus, Indiją ir Persiją. .1325—1349 arabas Ibn Batuta lankėsi priekinėje A., Indijoje ir Kinuose. 1497 •— 1498 Vasco de Gama jūrų keliu aplink Afriką pasiekė pietų rytų A. 1508 Lopez de Sequeira atrado Malakką, 1511 Albuquerque ją paėmė portugalų valdžion, o Duarte Fernandez pasiekė Siamą. 1518 De Gomez aptiko Borneo salą, 1521 Magalhaes iš rytų pasiekė Filipinų salyną, 1542 Menedez Pinto pateko Japonijon, 1579—1580 F. Drake aptiko Celebes salą. 1581 Ermak pradėjo Sibiro okupaciją, .1634—1646 Pojarkov iš Jakucko pasiekė Amūrą, 1648 Dežnev atrado Beringo sąsiaurį ir iš Anadyro apiplaukė r. Aziją. 1661 Dorville ir Grueber tiria Tibetą. 1728 Bering tyrinėjo A. rytų pakraščius iš vandenyno pusės. 1734—1743 Gmelin, čeliuskin, čirikov, Laptev ir Steller tyrinėjo šiaurės ir šiaurės rytų Sibirą. 1742 čeliuskin apiplaukė jo vardu pavadintą toliausiai į šiaurę išsikišusį A. pusiasalį. 1768—1774 Palias tyrinėjo Sibirą. 1785—1788 Lapėrouse tiria š. Japonijos salas, Korėją. 1812—1825 Moor-croft tyrinėjo Bucharą, r. Indiją, Kašmirą. 1828—1829 Erman išilgai perėjo visą Sibirą
Azija žygiuoja