mą, Kuenluną ir Tarimo baseiną. Ir vėliau vis naujos ekspedicijos ligi pat II Pa-sulinio karo tyrinėjo daugiausia centrinę Aziją.
Politinė istorija. Nuo seniausiųjų istorinių laikų didžiosios valstybės, senaisiais žmonijos amžiais turėjusios sprendžiamąją reikšmę politinei visos A. istorijai, ir tų laikų kultūros centrai spietėsi upių baseinuose: Hoang-ho, Jang-tse-Kiang, Gangas, Indas ir Eufratas su Tigru sudarė sėslių, kultūrų ir valstybių židinius. Klajoklių lopšiai ir reiškimosi sritys buvo šiaurinė centrinė A. dalis ir Arabijos pusiasalis. Aleksandro Didžiojo karo žygiai pietų rytų A. paskleidė graikų kultūrą, kuri, sugriuvus Aleksandro imperijai, greitai tenai pranyko. Vien tik pietų vakarų A. ji pradėjo užuomazgą heleniškai kultūrai. Viduramžiais A. klajoklių tautos — hunai, avarai, mongolai — keliais atvejais iš A. buvo užplūdę rytų ir vidurio Europą. Jos buvo sukūrusios naujas valstybes Kinuose, vidurinėje A., Persijoje, r. Europoje ir Indijoje. šie plūdimai iš rytų ir ten susikūrusios valstybės nutraukė prekybinius saitus tarp Europos ir musoniškųjų kraštų, ir todėl europiečiams teko ieškoti aplinkinio jūros kelio Indijon, kuris surastas vėl atnaujino prekybos saitus jau tik kaip kolonijų ir metropolijos. Nuo viduramžių Ta-merlano, Čingischano laikų ligi XIX a. pabaigos A. aktyviai nesireiškė politinėje arenoje. 1895 japonų laimėjimu pasibaigęs ja-ponų-kinų karas buvo pirmasis atbundančios Azijos sąjūdis. Japonų laimėjimu pasibaigęs 1905 japonų-rusų karas buvo pirmasis naujųjų laikų Azijos tautų laimėjimas prieš Europą. Afganistanas ir Persija (Iranas) užsienio politikoje pasidarė nepriklausomos nuo britų įtakos. 1912 kinai nuvertė monarchiją ir virto respublika, ir nuo to laiko taip pat stengėsi europiečių įtaką nusikratyti. Kiniečių laimėjimai sustiprino ir indų kovas dėl visiškos nepriklausomybės. Tos kovos po II Pasaulinio karo ir baigėsi, sudarant nepriklausomas Indijos ir Pakistano respublikas. 1933 pasižadėjusi po 10 metų suteikti Filipinams nepriklausomybę, JAV savo pažadą ištesėjo. 1931 prasidėję japonų žygiai prieš Kinus ir jų pastangomis pasiskelbusi nepriklausoma Mandžiūri-ja rodė Japonijos norą išeiti iš savo salų, kuriose dėl perdidelio gyventojų skaičiaus ji duso. Tačiau II Pasauliniam karui pasibaigus, Japonijai teko ne tik tų planų atsisakyti, bet net ir savo anksčiau valdytų salų dalį užleisti karą laimėjusioms valstybėms. 1932 buvo pripažinta Irako nepriklausomybė. O po II Pasaulinio karo visa eilė pietų rytų olandų, britų, prancūzų kolonijų iš dalies atgavo nepriklausomybę, iš dalies jos siekia. Susikūrė ir visai nauja Izraelio valstybė ir kt. Tik iš šiaurės per Sibirą bolševikinė Rusija ir toliau tebevaro imperialistinę carinių laikų politiką, savo įtakos sferon įtraukdama Mongoliją ir Urianchajų ir per belševikinę Kiniją besistengdama ją visą paglemžti. Savo sukurstytu ir palaikomu karu dėl Korėjos ta pati bolševikinė Rusija ir vėl mėgino A. pavergti, tik dėl JAV įsikišimo į tą karą nebeįstengė savo tikslo pasiekti.
A. Schultz Der Erdteil Asien 1950; J. A. Michener The Voice of Asia 1951; R. Grousset Histoire de l’Asie 1922; F. Altheim Weltgeschichte Asiens im Altertum 1948.
Azijariščiai, Jezioryšče, Ožierišče. Sena Lietuvos D. K. rytų vietovė prie to paties vardo ežero, su pilimi, kuri kartu su Polocku gynė Lietuvą iš rytų. 1564 VII Tokma-kovo vedama rusų kariuomenė apsupo A., bet pagalbon atėjusi Lietuvos kariuomenė rusus sumušė. 1564 XI 6 Kazanės caro Simono Kasajevičiaus, Jono Pronskio ir Vosyliaus Serebriano vedama rusų kariuomenė vėl puolė A., ją paėmė, sudegino ir išžudė visus gyventojus, o paskiau pilį atstatė ir čia įsitvirtino. 1679 Batoro siųstas Mikalojus Radvila ją sudegino, o rusus iš čia išvijus, pilis buvo atstatyta. 1654 ją paėmė Simono Stešnevo vedami rusai, bet greitai Lietuva ją atsiėmė. Tik po padalinimų rusai ją pasigrobė ir priskyrė prie Vitebsko gubernijos.
Azijatas Azijos gyventojas. 'Netiesiogine prasme — kultūrinis arba politinis barbaras.
Azijos Rusija buvusios Rusijos valstybės dalis Azijos žemyne: Sibiras, vidurinės Azijos valdos ir Užkaukazio dalis.
Azilio kultūra proistorės žmogaus kultūros laikotarpis tarp paleolito ir neolito, nustatytas iš liekanų, atkastų Pirenėjų pašlaitėse Prancūzijoje, Mas d’Azil vietovėje. Tos kultūros žmonės nežinoję žemės ūkio, gyvulių auginimo, vartoję kaulinius įrankius.
M. Boule Les hommes fossiles 1923.
Azilio teisė (gr. asulon), arba prieglaudos teisė, apsauganti kiekvieną tam tikroje teritorijoje pasislėpusį žmogų nuo valstybės organų bausmės ar privačių asmenų keršto. Svarbiausios jų formos — krašto ir tarptautinė A. T. Pirmoji žinoma jau senovėje ir viduramžiuose. Ji buvo atsiradusi dėl to laiko teisenos netobulumo, kadangi ji apsaugodavusi nusikaltėlius ar tik kaltinamus nuo pergreito ir neteisingo nuteisimo. Svarbiausioji priežastis A. T. atsirasti buvo kova dėl valdžios tarp valstybinės valdžios ir tikybinių organizacijų. Pastarosios reikalavo, kad kiekvienas asmuo, pasidavęs bažnytinei globai, būtų išimtas iš valstybinės valdžios jurisdikcijos, ypač jei jis buvęs persekiojamas už tariamąją kaltę. Tuo būdu krašto A. T. buvo perdėm religinė. Tiek senovėje šventovės, aukurai, die-