leisti ir lietuviškas knygutes. Tos bendrovės lėšomis M. A. išleido savo parašytas Maldą pr'i Szw. Maryos Panos (1859 ir 1860 leidimai), Lamentorių arba pradžią mokslo 1860 (trys kiek skirtingi leidimai), Sweyka Marya 1860, Tewe musu 1860, Chodzkos Kwestoriaus vertimą 1860. Jam kartais priskiriamas ir Chodzkos Jono Iszmislocziaus, tariamojo Rupeikos 1824 vertimo, antrojo 1860 leidimo paruošimas, bet tai buvęs dr. Mikėno - Miknevičiaus lietuviškas vertimas Rainoldo Tizenhauzeno lenkiško Chodzkos veikalo perdirbimo. Tuo pačiu laiku M. A. rinko ir lietuvišką tautosaką. Kirkoro kviečiamas dirbti Vilniuje Kuryer Wilenski redakcijoje nesutiko dėl per mažo atlyginimo. 1859 kurį laiką gyveno Rietave prie Oginskio, mėgindamas čia Oginskio lėšomis organizuoti spaustuvę ir lietuviškų knygų leidimo centrą. Jo paragintas M. Valančius prašė rusų leidimo spausdinti blaivybės reikalams skiriamam ir M. A. redaguojamam laikraščiui Pake-lejwingas, bet leidimo negavo, čia pat Rietave gyvendamas, M. A. buvo sudaręs pirmo lietuviško literatūrinio konkurso projektą, kuriame numatė 4000, 2000 ir 1000 rb. premijas už lietuvių kalbos žodyną, 2500 ir 1000 rb. premijas už lyginamąją lietuvių kalbos tarmių gramatiką, 3500 ir 1500 rb. už lietuvių kalbos mokymo metodiką ir 2500 ir 1000 rb. už lietuvišką skaitymo knygą, nustatant tiems veikalams parašyti 5, 4, 3 ir 2 metų terminą, numatydamas konkursui lėšas gauti iš anos dvarininkų bendrovės ir pats tas visas premijas laimėti. Bet niekas tos 19.000 rb. sumos tam reikalui nepaskyrė.
1860 išrinktas Vilniaus archeologinės dr. nariu. 1861 X, atsirėmęs Oginskio rekomendacija, bandė gauti Vilniuje pradžios mokyklos mokytojo vietą, bet negavo ir kurį laiką dirbo vietos lenkiškų laikraščių korektoriumi. Paskiau išsikėlė į Surviliškį Kudrevičiaus sekretorium. Vilniuje gyvendamas buvo išvertęs lenkų kalbon proza Donelaičio metus.
1861 baigiantis įsitraukė į slaptą sąjūdį, ruošiantį dirvą Lietuvos sukilimui. Parašė lietuviškus atsišaukimus Gromatą Vilniaus Senelio ir Fiasaką Senelio ir per studentus Bucevičių ir Grajauskį (abudu nuo Kvėdarnos) rankraščius pasiuntė Klaipėdon slaptai išspausdinti. Spaustuvininkas Hor-chas abudu tarpininkus išdavė rusų policijai. Juos tardant paaiškėjo ir M. A. vaidmuo, ir jau nuo 1861 XI policija bandė jį suimti. Laiku įspėtas, M. A. pasislėpė ir vis keitė gyvenamąją vietą. Policijos sekamas ir vejamas, nusistatė bėgti užsienin, prieš tai savų lituanistinių knygų biblioteką perdavęs lietuviui dailininkui Vilniuje Jonui Zenkevičiui (daug vėliau ji pateko į kalbininko J. Karlavičiaus rankas). Per Maž. Lietuvą pabėgo Prancūzijon. Tuo laiku jis Klaipėdoje išspausdino A. Baranausko išverstų iš lenkų kalbos patriotinių giesmių rinkinį Giesmes nabožnas, kurių autoriumi ilgai buvo laikomas M. A., kol ne-susirado paties Baranausko parašyti tų giesmių Originalai. Paryžiuje M. A. stojo lenkų demokratų partijon 'ir dirbo tenykštėje lenkų bibliotekoje bibliotekininku.
1863 sukilimui prasidėjus, M. A. slaptai grįžo Lietuvon ir laikinosios sukilimo vyresnybės buvo paskirtas Augustavo (Užnemunės) vaivadijos civiliniu sukilimo komisaru, kurio pareiga buvusi organizuoti sukilėlių būrius, tiekti sukilėliams ginklus, maistą, literatūrą. Greičiausiai, jis lietuviškai išvertė 1863 I 22 sukilimo manifestą, išleido žinę apej Lenku wajna su Maskolejs, kur įdėjo savo parašytus atsišaukimus Mieli Kūma j, Prietelej, Susiedą j ir Pažistami ir kt. Sukilimui baigiantis, 1864 pasitraukė į Prūsus, kur už agitaciją vietinių lietuvių tarpe buvo vokiečių suimtas ir Karaliaučiaus teismo nuteistas 2 metus kalėjimo, bet, sprendimą paskelbus, pabėgo iš teismo salės Paryžiun.
Prancūzijoje įsipilietino, vedė prancūzę ir sukūrė prancūzišką šeimą, bet ir toliau varė lietuvišką darbą, būdamas vienas želmens draugijos Paryžiuje steigėjų ir jos pirmininku ligi mirties, bendradarbiaudamas 1884 ir 1885 Aušroje, 1879 New Yorko Gazietoj Lietuwiszkoj. Už savo dar 1862 parašytą, bet neišspausdintą Opisanie W. X. Litewskiego per V. Kalinką iš lenkų organizacijų gavo 1600 f r. premiją. 1867 Ja-worskio kalendoriuje Varšuvoje išspausdino savo autobiografiją. 1870 buvo vienas sumanytojų trikalbio lenkiško, lietuviško ir ukrainietiško žurnalo Zmova. Kuopos susitarimas, Hromadzki Zhovor, kurį norėta leisti Ciuriche. M. A. būtų buvęs vienu redaktorių, bet žurnalas nebuvo nė pradėtas leisti. Nuo 1870 pastoviai bendradarbiavo įvairiuose lenkų žurnaluose, tarp kito ko propaguodamas ir panslavizmą (tik be rusų) ir rašydamas ir lietuviškais reikalais. Lietuviškai parašė, bet neišleido Lietuvos Būdvietį, kurį lenkiškai išvertęs Rzut oka na starožytnosc narodu litewskiego 1885, Vytauto slapyvardžiu išspausdino Petrapilyje. Jam mirus, iš jo dar 1859 parašyto ir vėliau perredaguoto rankraščio 1890 Poznanėje išspausdinta Gramatyka języka litewskiego. Jau 1859 tikėjosi išlei-siąs P. Smilgevičiaus lėšomis Slownik li-