šia), arba dalies jų, dažniausiai raudonos ir žalios (dyschromatopsia). Įgimtas spalvų A., arba daltonizmas, atsitinka dažniau vyrams negu moterims: 4% visų vyrų yra daltonikai, o moterų tik 0,4%; jisai atsitinka nuo tinklainės ir optinio nervo susirgimų, žmonės su ydingu spalvų jutimu netinka tarnybai susisiekimo įmonėse, kur vartojami spalvoti signalai.
Akmeizmas arba adamizmas Gum'iliovo ir Gorodeckio vadovaujama rusų literatūroje simbolistinio stiliaus atžala, prasidėjusi 1912. Akmeistai, būdami simbolistinio stiliaus tęsėjai, pasipriešino prieš rusų simbolistų palinkimą į mistiką, teosofiją, okultizmą. A. įnešė į simbolistinį stilių sunkius „griozdiškus” žodžius, kurie, jų įsitikinimu, gali duoti poezijai konkretaus vaizdingumo, realaus daiktingumo, surišti ją su gamta. Poetiniame stiliuje atsisako nuo dainiško eilėraščių muzikalumo, besistengdami pasitenkinti paprasta gyvenimiška kalba. Ilgainiui vieni A. nuėjo neo-klasicizmo, kiti neoromantizmo keliu. Prie šios rusų rašytojų grupės priklausė dar O. Mandelštam, V. Narbut, A. Achmatova, M. Zenkevič, Kuzmin-Karavaev, (N. Ocup, Marina Cvetaeva ir kt. Kurį laiką rusų žurnalas Apollon buvo A. reiškėjas. Lietuvoje A. principus stengėsi išpopuliarinti Keturių Vėjų rašytojų grupė su J. Petrė-nu-Taruliu ir K. Binkių priekyje.
Akmena 1) (Akmenė) — Tauragės aps. upė, Jūros (Nemuno) kair. int., 60,5 km ilgio. Versmės prie Druktiniškių. k Kražių vi. Raseinių aps. 4 km nuo Karklėnų bžk. Teka pietų vak. kryptimi pro Kaltinėnus ir Pagramantį, Tauragės aps.; įteka į Jūrą ties Ringiais Tauragės vi. Intakai: 58,1 km deš. Raudzė; 56,5 km deš. Ašvija; 45,6 km kair. Ežerupė; 43,9 km deš. Ižna; 33,4 km kair. Vikveidys; 27,0 km deš. Jerubinė; 19,4 km deš. Žadalis; 18,8 km kair. Bremene; 3,3 km kair. Gramantėlė. Vidutinis išilginis nuolydis 0,002. Baseino plotas 395 km2; iki Ižnos intekliaus 136 km2, su Ižna 228 km2. Vandens debitas aukščiau Ižnos maks. 30, vid. 0,9, min. 0,1 m3/sek.; žemiau Ižnos maks. 45, vid. 1,5, min. 0,2 m3/sek.; prie žiočių maks. 100, vid. 2,7, min. 0,4 mVsek. Vandens malūnai Kiaukaliuose, Traksedyje, Vaičiuose, Kilpinyje, Keivėse.
2) (Akmina), kitaip Danga (vok. Dange)
— Kretingos ir Klaipėdos aps. upė, Kuršmarių šiaur. intakas, 56,5, km ilgio. Versmės — Kretingos aps. Salantų vi. laukuose tarp Degimų ir Mažųjų žalimų k.; įteka į Kuršmarių žiotis Klaipėdos mieste. Išilginis .nuolydis aukštupyje 0,002, vidupyje 0,0015, žemupyje iki 0,0003, jūros paspyno ribose. Baseino plotas su Tenže 323 km2, visas 578 km2. Vandens debitas žemiau Tenžės intekliaus: maks. 60, vid. 2,2, min. 0;3 m-Vsek,; prie žiočių maks. 90, vid. 4,0, min. 0,7 m3/sek.
3) Ukmergės aps. upė, (šventosios, Neries) kair. intakas, 23,7 km ilgio. Baseino plotas 136 km2. 4) Šiaulių aps. Raudėnų vi. upelis, žižmos (Ventos) deš. intakas,
14,2 km ilgio. Versmės Šilėnų k. 5) (vok. Ackminge) —Rytų Prūsų upelis, Nemuno deltoje, Kuršmarių ryt. intakas, 13,5 km ilgio. Versmės — Akmeniškių k., į p. nuo Rusnės. 6) Raseinių aps. Šimkaičių vi. upelis, Mituvos (Nemuno) deš. intakas, 11,7 km ilgio. Versmės — ties Akmeniškių k. 7) Rytų Prūsų upelis, Įsrės (Priegliaus) kair. intakas, 11 km ilgio (vok. Ack-menis — Bach). 8) Panevėžio aps. Kupiškio vi. upelis, Suosos (Lėvens, Mūšos, Lielupės) deš. intakas, 6,3 km ilgio. Teka pro Akmenių k. 9) (Akmenupis) — Mažeikių aps. Akmenės vi. upelis. Dabikinės (Ventos) deš. intakas, 5,0 km ilgio, kanalizuotas, teka 2 km į vakarus nuo Akmenės. 10) Tauragės aps. Eržvilko vi. upelis, Šaltuonos (šešuvio, Jūros, Nemuno) deš. intakas, 4,5 km ilgio, teka 2 km į rytus nuo Eržvilko mst.
Akmena (Akmenis) 1) Trakų apylinkės ež., į vakarus nuo Galvės ež., Neries baseine, 2,6 km2 ploto, paviršiaus altitudė 152,8 m aukščiau jūros. 2) Trakų aps. Aukštadvario vi. ež., Ribinkos (Verknės, Nemuno) baseine, 0,8 km2 ploto, paviršiaus altitudė 146,2 m aukščiau jūros. 3) Rokiškio aps. Juodupio vi. ež., sienoje su Latvija.
4) Seinų aps. Kučiūnų vi. ež., Alnos (Zap-sės, Gnedos, Balt. Ančios) baseine.
Akmenalis (Akminalis) Kretingos ar>s. upelis, Akmenos 2 deš. intakas, 9,8 km ilgio. Akmena