nės komisijos leidinys, kurio 1865—1915 pasirodė 39 t. Medžiaga daugiausia imta iš Vilniaus centrinio archyvo. Atskirus tomus paruošė J. Golovackij (3), S. šolkovič (4, 5, 9, 13), N. Gorbačevskij (7), J. Sprogis (8, 10, 12, 14, 18, 24, 28, 29, 32, 33), J. Kračkovskij (18, 25), K. Snitko (11, 17, 22), V. Ploščanskij (19, 23, 27), F. Dob-rianskij (21, 26, 31, 34), J. A. Glebov (30), D. Daugėla (33), A. Tureevič(35, 38), A. Vrucevič (37). Nors aktus leidžiant komisijai buvo pastatytas uždavinys skelbti viską, kas nušviečia pravoslavijos ir rusiškumo būvį Lietuvoje ir kelti aikštėn neigiamas Lietuvos gyvenimo ypatybes, vis dėlto jos paskelbta nemaža svarbios Lietuvos praeičiai nušviesti medžiagos, nors ir ne visada galima būti tikram, jog tie dokumentai buvo gerai nurašyti. T.I., XVII, XXI Gardino žemės teismo A., II Brastos žem. teismo A.; III, IV, VI Brastos pilies teismo A.; V Brastos ir Gardino pilies teismo A.; VII Gardino pilies teismo A.; VIII Vilniaus pilies t. A.; IX Vilniaus žemės t. A.; X Vilniaus magistrato ir magdeburgi-jos A.; XI—XIII Vyr. Lietuvos Tribunolo A.; XIV, XXV, XXXV ir XXXVIII Lietuvos dvarų inventoriai; XV Vyr. Lietuvos Tribunolo dekretai; XVI dokumentai bažnytinei unijai nušviesti; XVIII sienų teismų A.; XIX buv. Cholmo vysk. istorijos A.; XX Vilniaus miesto A.; XXII Slanimo žemės t. A.; XXIII, XXVII Cholmo pilies t. A.; XXIV A. apie bajorus; XXVI Upytės pilies t. A.; XXVIII, XXIX A. apie žydus; XXX Trakų pakamario t. A.; XXXI A. apie Lietuvos totorius; XXXII Ukmergės pilies t. A.; XXXIII A. apie pravoslavų bažn. Lietuvoje ist.; XXXIV A. prie 1654— 1667 karo istorijos; XXXVI Minsko pilies t. A.; XXXVII dok. prie istorijos 1812 karo Lietuvoje; XXXIX Mohilevo magistrato A.
Aktinga masė kūno yra grammolekulų svorio skaičius vieno litro tirpinyje arba dujų būvyje.
Aktingumas 1) magnetooptiškas. 1845 Faraday atrado, kad kai kurie kūnai, k. a. švino stiklas, geležis, nikelis ir kt., magnetiniame lauke suka šviesos poliarizacijos plokštumą. Tokius kūnus padėjus tarp dviejų sukryžiuotų Nicolio prizmių, tamsus laukas nušvinta. Einąs per tokius kūnus lineariška'i poliarizuotas šviesos spindulys skaidosi i du cirkuliariškai priešingomis linkmėmis poliarizuotus spindulius, kurie sklinda kūne nevienodu greitumu. Todėl išėjęs iš kūno lineariškai poliarizuotas spindulys turės jau kitą vibraciją, taigi kitas ir poliarizacijos plokštumas, kaip prieš įeidamas. Poliarizacijos plokštumos sukimo kampas įvairiems kūnams yra įvairus; be to, jis yra proporcingas peršviesto kūno storumui ir šviesos spinduliui lygiagretės magnetinio lauko sudėtinės didumui.
A. 2) optiškias. Kai kurie kūnai, k. a., kvarcas, cukrus ir kt. suka poliarizuotos šviesos poliarizacijos plokštumą, cirkuliariškai poliarizuodami šviesos spindulį dviem priešingom linkmėm. Padėjus tokį kūną tarp dviejų sukryžiuotų Nicolio prizmių, tamsus laukas nušvinta. Kūnas yra į dešinę suktamas, jei poliarizacijos plokštuma išėjusį iš kūno spindulį pagaunančiai akiai atrodo pasukta laikrodžio rodyklės linkme. Priešingu atveju turėsime į kairę sukamą kūną. Apie optišką kūno A. sprendžiama iš pasukimo kampo didumo. Kietiems kūnams sukimo kampas apskaitomas 1 mm kūno sluogsnio storumui. Skysčiams ir aktingų kietų kūnų tirpalams neaktin-guose skysčiuose surandamas vad. specifinis sukimas 100 kartų paimtas sukimo kampas, paskaitytas 1 dcm tirpalo sluogs-niui ir 1 gramui 100 cm3 tirpalo ištirpytos aktingos medžiagos.
Aktinijos (Actinaria) Duobagyvių Ceo-lenterata tipo Anthozoa klasės Hexacoral-lia būrio pobūris. Nedidelis, minkštas, be skeletlnių dalių, panašus į maišą, kūnas turįs daug čiauptuvų. Gyvena jūrose, apatine kūno dalimi prisisegusios prie kokio nors substrakto. Išplitusios jūrose nuo pusiaujo iki arktikos ir antarkt'ikos. Baltijos jūroje dėl mažo vandens sūrumo gyvena tik kelios A. rūšys, jų tarpe — Actinia equina.
Aktinis (actinium) Ac, retas radio aktingas elementas, N. 89, at. sv. 227, chemiškai panašus į lantaną.
AktkiOigiTalas (gr.) aparatas, registruojąs iš'tisai saulės spindulių šilimą, ateinančią į žemės paviršių.
Akil'nolitas (gr.) silikatų grupės, tamsiai žalios spalvos mineralas, atsiranda 'iš piroksenų diabazo ir gabio padermėse. Dėl plonų adatos pavidalo kristalų \ad. dar spindulių akmeniu.
Aktinometras (gr.) aparatas susekti saulės šiliminei energijai, atėjusiai į žemės paviršių; yra daug sistemų.
Aktinomefcrija geofizikos šaka, studijuojanti priemones susekti saulės šiliminei energijai, ateinančiai į žemės paviršių.
Aktinomlcatinas antibiotikas, gaunamas iš Streptomyces albus kultūrų.
Aktinomicinas antibiotikas, gaunamas iš Streptomyces antibioticus.
Aktlnomykosis (gr.) raguočių ir žmonių liga, sukeliama ant augalų augančio spindulinio grybelio (aktinomyces) ir pasireiškianti kietais patinimais ir pūliavimu.
Aktinoieraplja (gr.) gydymas spinduliais, pvz. rentgenu, radijum ir kt.
Aktiubinsk Rusijos Kazachijos miestas; 45.000 gyv. (1939). Metalo pramonė.