Alantas Vytautas (g. 1902 VI 18 Sidabrave, Naujamiesčio vi.), rašytojas, beletristas ir dramaturgas, publicistas. 1921 baigė Šiaulių gimn., 1923 — 1924 lankė VDU hum. fak., 1925 — 1929 studijavo ir baigė Montpell'ier univ. Prancūzijoj. .1930—1934 Eltos redaktorius, 1934—1939 Lietuvos Aido vyr. red., 1941 — 1944 Vilniaus Miesto Teatro direktorius. 1944—1949 tremty Vokietijoj, paskiau Detroite, Mich. (JAV). Išsp. A. novelių rinkiniai: Artisto širdis 1931, Tarp penkių ir septynių 1934, Ant siūbuojančios žemės 1946, romanas Pragaro pošvaistės 1951; dramos veikalai: Buhalterijos klaida 1947 (E. Skujenieko išversta j latvių kalbą), Aukštadvaris 1947. Vaidinti, nors neišspausdmti, A. draminiai kūriniai: Užtvanka 1932 ir Gaisras Lietuvoje 1933 Valst. Teatre Kaune, Gyvenimas iš naujo ,1942 Vilniaus Miesto Teatre, Ragučio šaltinėlis 1951 Detroite, Mich. 1939 išleistas A. straipsnių rinkinys žygiuojanti Tauta, 1953 jis suredagavo Antano Vanagaičio monografiją. Stambiausiame A. prozos veikale Pragaro Prošvaistėse jo veikėjai ieško dvasinės atramos senovės lietuvių tikėjime. A. prozos ir dramų stilius realistinis.
Alantas 1) Kretingos aps. upė, Minijos kair. intakas, 30,8 km ilgio. Versmės Mižuikų k. Kulių vi. 2) (lat. Alande). Kuržemės upė, Liepojos ež. š. r. intakas, 19 km ilgio.
Alanus ab Insulis (Alain de Lille, arba van Ryssel) (apie 1120 — 1202) scholastikos filosofas, teologas ir poetas, atpalaidavęs teologinę spekuliaciją nuo Platono ir pradėjęs derinti su Aristoteliu. Veikalai: Regulae (arba Max;mae) theologiae, Distinctiones dictionum theologicalium, Anticlaudianus ir kt. — išleisti de Vischo 1653; Migne leidime Patr. Lat. 210 tomas.
Alapaevsk Sov. Rusijos mst. Uralo kalnuose; 30 000 gyv. (1935). Vario, plieno, asbesto, geležies dirbinių pramonė.
Alarcon y Ariza Petras Antanas (1833-1891) ispanų diplomatas ir rašytojas.1875 akad. narys. Išsp.: EI sombrero de tres picos 1874, EI capitan Veneno 1881 ir kt. Rinktiniai raštai 14 t. 1878—1891.
Alarcon y Mendoza Juian Ruiz (1581— 1639) ispanų dramaturgas. Gimęs Meksikoj, 1600 atvyko į Ispaniją, paskum vėl Meksikoj, nuo 1614 Ispanijoj. Dvidešimtyje dramos veikalų palietė visus to laiko dramų tipus, žymiausia — La verdad so-spechosa. Alarichas 1) (m.410) visigotų kanun-gas. Pirma kovojo su rytų imperija ir plėšė Trakiją, Makedoniją, Graikiją, net Peloponesą, 399 tapo Illirykumo “magister militum”. 401 įsibrovė į Italiją, kur buvo sumuštas (401, 402 ir 403). Vėl įsiveržė 408 ir neilgam nukariavo Romos miestą.
2) A. II, visigotų konungas (484—507), savo valdiniams romėnams išleido įstatymų kodeksą (Breviarium Alaricianum). žuvo mūšyje su Chlodovechu.
Alarodai pietvakarių Azijos žmonių rasė: pasižymi trumpa galva, ilga siaura
(dažniausiai kumpa) nosimi; juodaplaukiai, pilksvos odos; daugelis jų susimaišė su arabų ir mongolų rasėmis, žymiausi A. šiandien yra persai ir armėnai.
Alas y Urena Leopoldas (1852—1901) ispanų kritikas, natūralizmo šalininkas. Kritikos raštų rinkiniai: Solos 1881, Paliques 1893, romanas Regenta 1884. A. y U. sla-pyvarlis Clarin.
Alastor (gr.) graikų tragikų, ypač Ais-chilo, keršto dvasia.
Ala-šani Vid. Azijos kalnagūbrio Nanšan, čilien šan, šiaurinė dalis iki 3000 m aukščio.
Ala-tau (Kirgizų k.—margi kalnai) vid. Azijos kalnai Turkestane ir p. Sibire. Viršūnės ligi 5000 m aukščio.
Alaukstas (lat. Alauksts) Vidžemės ež. Latvijoje. Vecpiebalgos vi., Uogrės (Dauguvos) baseine; klaidingai manoma, kad ’š jo išteka Gauja.
Alaus darykla ž. Bravoras.
Alausa Utenos aps. Užpalių vi. upė, šventosios (Neries) kair. int., 7,6 km ilgio. Išteka iš Alaušo ež.
Alaušas ež. 1) Utenos aps. Užpalių ir Daugailių vi., prie Sudeikių mst. (geogr. plat. 55°37', ilg. 25°42'), 6,0 km ligio, 2.5 km pločio. Paviršiaus plotas 1054 ha, didž. gilumas 42 m, perimetras 19,2 km, paviršiaus altitudė 140,2 aukščiau jūros. Išteka š. Alauša (šventosios, Neries). 2) Rokiškio aps. Svėdasų vi. ežerėlis, pal?ai Svėdasų mst.; plotas 0,4 km2, altitudė 140,3 m aukščiau jūros (Vaižganto Pragiedrulių legenda apie Alaušo varpą); 3) Ukmergės aps. Balnijnkų vi. ež., Plaštakės (Siesarties, šventosios, (Neries) baseine; 3,6 km ilgio, iki 1,5 km pločio, 2,5 kmč ploto, paviršius 116,9 m aukščiau jūros; baseino plotas 25 km2; krantuose Balninkų mst.; krantai sausi ir aukšti, iki 8 m; 4) Utenos aps. Užpalių vi. ež. 12,4 ha.
Alavas senas lietuvių skolinys iš lenkiško „olow”. Jo vietoje mūsų chemikai vartoja skolinį iš vok. kalbos — Cinas.
Alave žiemgalės, Latvijoje, Dobelės aps. upė, Beržės (Lielupės) deš. intakas, 26,5 km ilgio.
Alavijas (Aloe Arborescens L.) Lilia-ceae šeimos P. Afrikos augalas. Augalai