Aldrovanda-Aldrunė Droseraceae šeimos augalas, auga vandenyje, be šaknų, gaudo vabzdžius povandeniniais klapano pavidalo lapeliais. Auga Lenkijoje ir Vokietijoje, netoli Lietuvos sienos.
Aldruvis ž. Audruvis.
Aldus 1) Jonas, gimęs Klaipėdoj, La-zario Zengstako svainis; lietuvių diakonas Klaipėdoj; nuo 1613 IV 17 Priekulėj, nuo 1628 kunigas Klaipėdoj. Zengstako Giesmėms Chrikscionischkoms 1612, kartu su Jurgiu Reimanu, Baltazaru Gruenende-walde ir Jurgiu Besselmanu, pridėjo Zengs-takui dedikuotas eiles. 2) ž. Aldo.
Alea iaeta ėst (kauliukas yra mestas), Suetonijaus pranešimu, Cezario žodžiai Rubikono upę peržengiant. Pačiame Suetonijaus tekste: iacta alea ėst. Dabar kartais vartojamas posakis pažymėti sprendžiamam, aiškiai nenumatomų padarinių žingsniui politikoj, asmens gyvenime.
Alebarda kirvis ilgu kotu, pusmėnulio formos ašmenimis. Europoje (Vokietijoj, Prancūzijoj, Šveicarijoj) buvo vartojama vidur, amžiais, vėliau ją pakeitė ietis, Rusijoje ir Lietuvoje buvo vartojamas berdi-šius, kurį dar Mikalojaus I laikais nešiojo policija.
Alebastras mineralo gipso rūšis (vardas iš Egipto miesto Alabasthra), šviesiai gelsvos ar visai baltos spalvos, kiek skaidrus; smulkiai grūdinės struktūros, tankus, duodasi šlifuojamas ir poliruojamas; vartojamas gaminti smulkiems skulptūros dirbiniams ir papuošalams: vazoms, statuloms, stalo spaustuvams ir kt. Kartais prekyboje ir net technikos literatūroje A. vadina degtą gipsą. Rytų A. senovės Egipto juostuotas kalk. akmuo.
Alechin Aleksandnas (1892—1946) 1927—1935 ir nuo 1937 pasaulio šachmatų čempionas. Išsp.: Moi lučšija partii 1927, Na putlach k vysšim dostiženiam 1932 ir kt.
Alecsandreseu Grigore (1812—1886) rumunų poetas, rašęs politinių satyrų, pasakėčių, apysakų. Didžiausio pasisekimo turėjo patriotinis veikalas 1840-tieji metai.
Alecsandri Vasilius (1821—1890) rumunų rašytojas ir valstybininkas. Rašė liaudies dainų įtakoje romantinius eilėraščius, karo dainas, komedijas, istorines dramas, Išsp.: Pasteluri 1867, Legende 1878. Išleido kelis tomus rumunų liaudies dainų.
Alefas pirmoji hebrajų abėcėlės raidė, aibių teorijoj vartojamas simbolis nepabaigiamų aibių galioms arba jų kardinali-,niams skaičiams žymėti.
Alegambe Pilypas (1592 — 1652) jėzuitų istorikas, paskelbęs Bibliotheca scriptorum Soc'ietatis Jesu 1643, kur, remdamasis Petro Ribandelros Catalogu 1608, duoda plačias jėzuitų rašytojų biografijas, be ko kita, nušviesdamas K. Sirvydo ir J. Jakmavičiaus lietuviškus raštus. A. darbą tęsė ir plėtė Nath. Sotvell 1676 ir Rostovskis 1768.
Alegėnai (Allegheny Mountains), JAV Apalašų kalnyno dalis, nuo šiaurinės Ala-bamos eina šiaurės rytų linkme ligi Hudsono. Kitu šonu susisiekia su Pied-montu ir D. Slėniu (Great Valley) ir apima a. 250.000 km2. Pietinė dalis yra susidariusi iš gneisų, granitų ir žėrutinių skalūnų; šiaurinė dalis iš paleozoinių kvarcitų, kalkinių skalūnų ir smiltainių. Kalnų pašlaitėse auginama kukurūzų ir akštu-mose, a. 1500 m, įauga balzamo pušys. Naudingų naugių A. yra bene gausinglausi pasaulyje kalnai. P. daly iškasama magnetito, aukso, cinko, mangano, taauksito ir kt. š. daly yra turtingi inaftos šaltiniai, akmens anglies ir geležies rūdos klodai.
Alegorija (gr.) retorikos figūra, kur vi-soki posakiai ir žodžiai vartojami ne jų tiesiogine, bet kitokia, norima prasme. Homero, Dantės poemose yra daug A. Poezijoje A. paprastai sužmonina abstraktines sąvokas, pvz.: Pavydas, Kerštas, šlovė ir t.t. A. yra taip pat bendras reiškimosi ir samprotavimo būdas.
Alėja (lat. Eleja) 1) žemgalės upė, Vir-čiuvies (Lielupės) kair. intakas, 35,2 km ilgio. Versmės apie Šarkių k., Šiaulių aps. Joniškio vi. 2) Raseinių aps. upė. Upės (šešuvio, Jūros) kair. intakas, 16,5 km ilgio. Versmės — šiiaukio k. Raseinių vi.
Alekna 1) Antanas (1872 XII 19 Kuru k., Radviliškio par.-1930 VI 12 Kaune), žemaičių, paskui Kauno Metropolijos kapitulos kanauninkas, Vytauto D. univ. prof. 1884 — 1890 Šiaulių gimin. baigė 6 klases, 1890-1894 kun. sem. Kaune, 1894 — 1897 Petrapilio kun. akademijoje; išėjo teol. kandidatu. Įšvent. kunigu, Šiauliuose vikaras, gimn. ir pr. mokyklos kapelionas. Už dėstymą tikybos lietuviškai, Vilniaus gubernatorius atėmė iš A. teisę dėstyti mokyklose. 1898—1903 vikaras Kauno Karmelitų parapijoje; 1903 — 1905 vikaras Rokiškyje. 1906 vėl Kauno katedros vikaras; paskiau kapitulos narys ir kunigų seminarijos prof. Nuo 1896 Tėvynės Sargo, 1903 Dirvos-žinyino, 1904 Kryžiaus, žvaigždės bendradarbis. Spaudą leidus, bendr. Nedėldienio Skaitymuose, nuo 1907 jų red. 1906 šaltinyje. 1907 — 1919 redagavo Vienybę, rašinėjo į Draugiją, Ganytoją ir kt. Parašė Lietuvos ir bažnyčios istorijos va-
Kun. A. Alekna