dovėlius. Prof. 1917—1930 kunigų seminarijoj, nuo 1922 L. U. teol fil. fak., dėstydamas Lietuvos istoriją, bažnyčios istoriją, visuotinę istoriją. Išsp.: Trumpa Bažnyčios istorija 1906, platesnio ji 41929, Lietuvos bažnyčios istorija, Lietuvos istorija (trum-pesnioji) 1911, 61934, Lietuvos istorija (pla-tesnioji) 41923, Lietuvos istorijos pradžiamokslis 1925, žemaičių Vysk. M. Valančius 1923, šventasis Kazimieras 1927, Katalikų Bažnyčia Lietuvoje 1926, Kristaus Bažnyčia 1909, ūkininkų džiaugsmai ir vargai 1921. Išv.: Vosdey Dvasiškasis gyvenimas 1910, S. Lagerlof Legendos apie Kristų 19.17.
2) Jurgis (g. 1873 II 4 Kuktiškių par.) Baigęs Vilniaus II gimnaziją ir 1898 Maskvos univ. med. fak. 1898 dirbo Smalensko gub. ligoninėj, Vilniuje š. Jokūbo ligoninėj. Už stipendiją tarnavo Onegos aps. 1910 važinėjo v. Europoj. Sugrįžęs už slaptą lietuvių darbą kalinamas ir ištremtas i Archangelską. Nuo 1902 vasaros laisvai praktikavo Ukmergėje, vedė ligoninę Zarasuose, vėl laisvai Ukmergėje ir Rozalime. 1909 išėjo bakteriologijos kursus ir išvyko į Vieiną ir Berlyną studijuoti ausų, nosies ir gerklės ligų. Nuo 1910 Kaune. I karo metu dirbo Raud. Kryž. vyr. šiaurės fronto tarnyboje. 1918 grįžo į Vilnių, į Lietuvos Tarybą. Nepriklausomybę paskelbus, antrajame kabinete vid. reik. vicemi-nisteris. Bendradarbiavo Vilniaus žiniose 1905 (J.), Liet. Ūkininke, Medicinoje ir kt.
3) Kazimieras, Kupiškio par. Plun-dokų k. ūkininkas, antroj XIX a. pusėje rašęs eilėraščius, kurių vieną Pavosaris (Pavosario čėsas linksma adyna, šilta saulala sniegu gadina) užrašė Kauno sem. profesoriaudamas A. Baranauskas ir išsp. F. Specht A. Baranowski Litauische Mund-arten I 1920 p. 410—414.
Aleknavičius (Olechnovičius) 1) Kajetonas (1804 VIII 10 ar Terespolyje Palėvenės par. ar Utenos par. — 1874 XI 20 Asave Lydos aps.).Mokėsi Troškūnų aps. mokykloje, 1827 XII 10 stojo į lateraliinių kanauninkų noviciatą, 1830—1832 Vilniaus Vyr. seminarijoje, kurią baigė teol. kandidatu. 1832—1840 vikaras Abeliuose, 1840 — 1842 Semeliškyje, 1842 — 1848 Strunai-čiuose. 1848—1867 I 12 Merkinės klebonas. Įskųstas palaikęs 1863 — 1864 sukilimą, rusų administracijos reikalaujamas, buvo iškeltas į Aravą, Lydos aps. vikaru, 1871 ten pat klebonas. 1864 išsp. Elementarius arba lengwus mokslas skaytit Raszto Szwento 21858, į kuri įdėti liaudiški sustilizuoti dialoginiai pamokymai įsirikiuoja ano meto didaktinėn beletristikon. Pagarsėjo A. savo dainų ir dainuškų knygele Pasakos, pritikimaj, weselos ir giesmes 1861; antras. G. Valasko parengtas leidi- mas 1904 Chicagoje; trečias Vilniuje 1907 J. Tumo visiškai perredaguotas, pakeitus antraštes, tvarką, kai kur žodžius. Kai kurios dainos (Prašom, prašom paklausyti; šokit gėrę ir negėrę; Senis ir pupos ir kt.) plačiai paplito žmonėse. Savo trankiu eiliavimu ir linksmu kaimišku humoru A. dainuškos nekartą tampa eiliuotais liaudiškais feljetonais.
2) Rapolas Petras (apie 1754 Užnemunėje — 1827 Slavikuose) 1786 stojo į domininkonus. Ligi 1797 vikaras Seinuose, nuo 1798 Punske. 1804 Prūsijos valdžiai uždarius Seinų domininkonų vienuolyną, paskirtas kun. čepulio vikaru Slavikuose, šiam mirus, buvo ten pat klebonu. Yra rašęs lietuviškų ir lenkiškų eilėraščių, kurie betgi nėra išlikę. Kai kas (J. Totoraitis) A. priskyrė Suvalkijoje žinomą dainą apie 1831 sukilimo dalyvį Gelgaudą, betgi aiškiai neteisingai, nes A.jau buvo miręs prieš sukilimą. Vaclovas Biržiška spėja (Tauta ir žodis, VII p. 271), kad A. kūrinys bus buvusi kita, taip pat Suvalkijoje užrašyta daina apie Baro konfederacijos metu žuvusį Kauno pakamario Teodoro Medekšos sūnų (Kas tuos kapuose yra pakavotas? Sūnus Medekšos Maskvos užkovotas). 1824 A. ir Strazdo dainos buvo ketinęs spausdinti V. Valmikas, bet negavo cenzūros leidimo. Gal būt, jam reikėtų priskirti ir kai kurie kiti to paties laiko rankraščiuose išlikę eilėraščiai: pvz. 1809 Lenkas sutikias Lietuwnika aynantu ing Maryampola and seymiko (paskelbė J. Totoraitis, Marijonų Vienuolynas 1924), taip pat Ant pievelio arklelis, Niemcevičiaus Smertis Juozapo Poniatauskio vertimas, Graikų vadas, 1818 Korane.
3) Antanas (g. 1903 V 6). Gydytojas, 1931 baigęs VDU med. fak. Nuo 1931 VDU anatomijos kat. asistentas.
Aleksa 1) Jonas (1814—1885) mokėsi Polocke pas jėzuitus ir Vygrių sem. Sukilimo laikais išėjo į legionus; kautynėse nustojo kojos; vėliau metė seminariją, vedė ir gyveno Šakių aps.
2) Jonas (g. 1896 VI 4 Parausių k. Pilviškių vi. Vilkaviškio aps.). Kunigas. 1920 baigė Marijampolės gimn. 1920 stojo į Tėvų Marijonų Vienuoliją (MIC). 1925 baigė VDU teol. fak. 1925 VI 24 įšv. kunigu. 1938 Romoje gavo Kanonų licencijato laipsnį. 1929—1936 dvasios tėvas Kauno kunigų sem., Kauno Marijonų vienuolyno ekonomas. Išsp. Marijos mėnuo .1934, Kenčiantis Kristus 1936.
3) Jonas Pranas (g. 1879 XII 25). 1891 — 1900 Marijampolės gimn.; 1900 — 1904 Maskvos univ.; 1902 už politines bylas Maskvos, Varšuvos, Petrokovo ir Kališo kalėjimuose. 1904—1907 studijuoja Maskvoje sociologijos mokslus ir 1914 — 1915