Puslapis:LE01.pdf/13

A, a pirmoji raidė visų, iš finikiečių kalbos išverstų, abėcėlių ; semitų kalboj vadinama Aleph ir buvo tariama kaip priebalsinis gomurio garsas;graikų kalboj vadinama Alfa, ir vartota jau kaip savarankis balsinis garsas; būdama pr iju ngta iš priekio prie graikų kalbos ž o džių reiškia „n e ” , „b e ” . A ( f i z i k o j ) sutrumpinimas elektros mato vienetui A amperui pažymėti. A kišeniniuose laikrodžiuose pažymi linkmę, kuria reikia pastumti rodiklis, kad laikrodis greičiau eitų (iš pr. avancer — pavaryti p r iek in ) . a (matavimo Vienetas) — aras (100 m.2 plotas). a ( m u z i k o j ) pažymi 6-jį toną mūsiškėj šių dienų nuo C-dur prasidedančioj garsų eilėje. Perbrau ktoji a gaidose — kamertonas. Teoriniuose veikaluose A = Adur trigarsį, a—a mol trigarsį. — A taip pat — Altus (alto balsas). A. A. — Augustiniani ab Assumptione, sutrumpintas assumtionistų vienuolijos pavadinimas. Aar—kryžiuočių ir kalavijuočių iškreipti Lietuvos ir Latvijos kai kurių upių v a r dai, vokiečiams nesuprantant tikrųjų tų upių vardų reikšmės. Tuo būdu žemaičių šv en to ji ar šv en to ja buvo suskaidyta į Heilige Aa, Latvijos Lielupė į Kurische Aa, Gauja j Lieflendische Aa. Aachen. (pr. A ix - la -C h a p e l le , rom. Aquisgranum) v. Vokietijos mst. ; 138.000 gyv. (1952; 156.000 — 1925). Nuo r om ė nų laikų sieringų, karštų vandens versmių kurortas. Architektūros įžymybė y ra k atedra su brangiomis istorinėmis senienomis. Technikos, tekstilės, statybos ir k asyklų aukštosios mokyklos ; kat. pedagoginė akademija. Audinių, drabužių, adatų, elektros reikmenų, mašinų ir gumos pramonė. Karolio D. sostinė. Čia buvo vainikuojami vokiečių karaliai. An tro jo Pasaulinio karo metu sunkiai nukentėjo nuo bombardavimų. Aacheno kongresas (1818 IX 30—X I 21) pirmasis šventosios Santarvės (Sainte Aliance) narių suvažiavimas, č ia nutarta evakuoti sąjungininkų kariuomenė iš Prancūzijos ir sumažinti Prancūzijos k on tribucija. Anglija, Rusija, Au strija ir Prūsija slaptai susitarė bendradarbiauti, jeigu iškils nauja revoliucija Prancūzijoje. Aacheno taika 1) 1668 V I 2: Liudvikas X IV gavo iš Ispanijos dalį Flandrijos ir Hennegau; 2) 1748 X 18 karui dėl Austrijo s palikimo pasibaigus, Austrija atsižadėjo Parmos, Piačencos ir Guastallos (šias žemes gavo Ispanija) ir Prūsų nukariautos Silezijos; už tai Hannoverio ku rfiurstai pripažinti Anglijos karaliais. Aak jaer Jeppe (1866 — 1930) danų rašytojas. Danijos gamtos bei žmonių g y v e nimo būdo vaizduotojas. Išsp. Vredens Barn 1904, Fr i F e lt 1905, Rugens sange 1906 ir kt. A alborg š. Danijos uostamiestis Jutlandijos pusiasalyje;3 km ilgumo glžk. tiltas; 74.700 gyv. (1952). Aalesund Norvegijos pajūrio uostamiestis; 20.000 gyv. (1950). Aall Anathon (1867—.1943) norvegų f i lo sofas; filosofijos, religijų istorijos ir empirinės psichologijos raštų autorius; nuo 1908 prof. Oslo univ. Išsp. Macht u. Pflich t 1902 ir kt. AA. LLM — Artium liberalium Magister (Laisvų Menų Magistras), toks mokslo laipsnis. Aacheno katedra L I E T U V I Ų E N C I K L O P E D I J A ©1953