LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA
A a lst pr. A lost, B e lg ijo s m st. r. F la n d ru o se ; 43.000 gyv . (1952). A a lto A lv a r (g. 1898) su om ių a rch ite k tas, p a sižy m ė ję s g y v e n a m ų jų n am ų , p r a m on ės pastatų b e i p a rod ų p a v ilion ų sta tyba. 1947 — 1949 p a statė M a ssach u setts tech n . inst. stu den tų nam us. S u o m ijo j — V ip u ri b ib lio te k ą ir S u o m ijo s p a v ilion ą 1937 P a ry žia u s ir 1939 N e w Y o r k o p a r o dai. A a lto n e n V a iu o (g. 1894) su om ių sk u lp torius. S va rb esn i d a rb a i: S ibeliau s b iu s tas, N u rm i sta tu la ir kt. A a n ru n d H an s (g. 1863) n o rv e g ų ra š y to ja s ir te a tro k ritik a s, 1911 — 1923 O slo n a cio n a lin io te a tro litera tū rin is p a ta rė jas. B e ro m a n ų ra šė ir va ik ų litera tū ros. S a m led e V e r k e r 1914. L iet. V a ik a i (P .M a š io to v e rtim a s ) 1930. A a re Š v e ic a r ijo s upė, R e in o in ta k a s; 485 k m ilgu m o. A a rh u s r. D a n ijo s u o sta m iestis; 177.000 gyv . (1952). A a rn e A n tti (1867 X I I 5 — 1925 II 5) su om ių fo lk lo rin in k a s ir pa sa k ų ty r in ė t o jas, sudaręs ta rp ta u tin ę pa sa k ų k la s ifik a v im o sistem ą, k u ri b u v o p r ita ik y ta ir lie tu v išk o m s p asak om s. 1911— 1925 H elsin k io univ. p ro f. Išsp.: V e rg le ich e n d e M a erch e n fb rs ch u n g e n 1907, D ie Z au b erg a b en . A a ro n a s vyria u sia s A m ra m o sūnus, M ozės b rolis, k ilęs iš L e v io gim inės, p ir m asis izraelitų vyria u sia s k u n ig a s; k e tu riasdešim taisiais izra elitų g y v e n im o m eta is m irė A ra b ijo s ty ru o s e p rie edork'iečių že m ės ribų, su la u k ęs 123 m. am žia u s; p a la i d otas ant H o ro k aln o. A a sen Iv a r (1813 — 1896) n o rv e g ų lit e ra tū rin ės k a lb o s grin d ėja s. Jo ra štų r in kin ys išsp. 1911— 1912. A a v ik Juh an (g. 1884) estų n a u josios tau tin ės m u zik os k ry p tie s k o m p o zito riu s ir T a lin o k o n s e rv a to rijo s dir. S im fon in ės v a ria cijo s estų lia u dies m e lo d ijo s te m a „M a r iju lė ” ir kt. m u zik os k ū rin ių a u to rius. 1939 d a ly v a v o p ir m o jo je P a b a ltijo m u zik ų k o n fe r e n c ijo je K a u n e, k u r sk a itė r e fe ra tą apie estų dainų šven tes. , A b a d a n Ira n o m st., 201.000 gyv . (1952), p rie T ig e r io -E u fr a to žiočių. Ira n o n a fto s p ra m o n ė s ce n tra s ir e k s p o rto u osta s su A n g lų -Ira n o B -v ė s v a ly k lo m is . P e r m etu s p r o d u k u o ja 27 m il t . č i a d irb a (1950) p er 37.000 da rb in in k ų . 1912 A. b u v o m ažas k a im elis (d y k u m ų o a z ė ), k u r} an gla i iš n u o m o jo 99 m eta m s. 1951 Ira n o v y r ia u syb ė su v a lsty b in o A. įm ones. A b a k a n S ib iro upė, k a iry sis Jen isija u s in ta k a s; 565 k m ilgu m o. A b a k a n a v ičiu s B ru n o (1852 — 1900), K a u n o va ld in in k o , iš tr e m to į S ib irą už 1863 suk ilim ą, sūn us; p a b a ig ė R v g o s p o lite ch n ik u m ą , k u r lik o p r iv a td o ce n tu ; iš
ten pa k viesta s j L v iv o p o lite ch n ik u m ą ; paskiau P a ry ž iu je d irb o E d isson o a tstovu ele k tro te ch n ik o s srityje. A b a k a s a r ch ite k tū ro je v iršu tin ė k v a d ra tin ė k a p ite lio dalis. Abakas (a b a cu s ) sk a ičia v im o len ta, v a r to ta gra ik ų , ją v a d in o abaks ir v id u rin iaisiais am žiais. B u v o ta i ta b elė, v e r t i ka lin ėm is tiesėm is su sk irstyta skiltim is, k u rių k ie k v ie n a reišk ė vien etu s, d ešim te rio p a i didesnius, n eg u p irm osios skilties vien eta i. P ir m o ji skiltis reišk ė s v e ik u o sius vien etu s, a n tro ji — dešim tis, tr e č io ji — • šim tus ir t. t. ik i b ilijo n ų dešim čių , š io s e sk ilty se d ė jo k a m u oliu k u s, k u rie b u v o p a ž y m ėti sk a itm en im is n u o 1 ik i 9. T ik r a ja i d ešim ta in ei s k a ičia v im o sistem ai įvesti, g ra ik a m s tr ū k o tik že n k lo 0. A r t i m as A. y r a k in iečių su a n -p a n ir ru sų sk a itytu v ai. T o d ė l dažnai ir s k a ičia v im o m ašin os va d in a m os abakais. A b a lu s rom ėn ų g e o g r a fo P y th e u s o m i n im a ta ria m o ji sala M e n to n o m o n o v a n den yn e, ta ig i B a ltijo s p a jū ry je . P. K . B a gužis (B o h u s z) 1808 jo s v a rd ą k ild in o iš „o b e lie s ” , o K e lts ch te in (A ltp r. M nt. 1881) iš k eltų — a -b a l— aukštasis k ra n ta s ; ta ig i ta t b u v ęs S am ių pusiasalis, k u rį dar vid. am žiais v ik in g a i la ik ė sala. A b a ra (len k . o b o r a ) vien p a lis tin k la s žu va u ti ežeru ose. A. d a ry d a v o iš plon ų lin inių siūlų, b e t lin in ę A. išstū m ė im p o r tu o to s m ed viln in ės A. A. dažniau siai sta tom a s n ak čiai, ž u v is įkiša į A. akį g a l vą, u žsika bin a žia u n om is ir p a lie k a k a boti. A b a ra s sakais a p tek u si ir to d ė l n u džiūvusi pu šies m ed žio dalis. A b a rin g i sien oja i y r a a tsp ariau si d rė g m e i ir p u v i m ui. Abasi'n sedativin is va ista s n erv a m s r a minti.A b a ta s (lot. a b b a s — tėv a s) v ie n u o ly n o — a b a tijos viršin inkas. K a rta is titu la s tam tikras p a reig a s ein an čių pa sa u lin in k ų dvasin inkų , tetu rin čių ton sū rą ar tik n e šioja n čių dvasin in k ų apdarus. A b a v a K u ržem ės upė, V e n to s deš. in ta kas, 164,7 k m ilgio. V ersm ės — T u k u m o a p s .; že m u p y su d a ro siena ta rp K u ld ig os ir V en tp ilės aps., įte k a į V e n tą p rie A b a va s m u ižos (72,1 k m ), ž y m ia u s i in ta ka i, iš k a irės: V iesa ta , A m u lė ir Im u lė. B a sein o p lota s 2214 km2. A b b a (aram . — tėvas, v ie š p a ts ). N a u ja ja m e T e s ta m e n te k reip im a sis į D ie v ą ; n u o IV a. b a žn ytin ių asm en ų titulas. A bb a did ai, a rb a A -ita i. Tsnaniios m a u rų k u n ig a ik ščių d in a stija (1023— 9 1 ). A bbas 1) M a h o m e to dėdė (570— «5 2 ), A bbasidų d in a stijos steig ėja s. 2 ) A .D id y sis (1588— 1629), P e r s ijo s šachas S e fe v idų din astijos, n u k a ria v ęs A zerba id ža n ą ,
©1953 Juozo Kapočiaus Lietuvių Enciklopedijos Leidykla