Puslapis:LE01 013-032 OCR errata.djvu/7

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis buvo peržiūrėtas

Lietuvių enciklopedijos turinys

dividualu, ir pasiaukojimas kitiems, sie­kiant krikščioniškosios tobulybės. Abo ž. Turku.

Abolicija (abolitio) aukščiausiojo vyk­domojo valstybės valdžios organo teisė nutraukti iškeltą teisme neišspręstą tam tikro asmens baudž. bylą, ar neleisti kelti tam tikram asmeniui baudžiamosios bylos. A., siaura prasme, teisė, skiriasi nuo A. plačia prasme, amnestijos (gr. amnestija užmiršimas) dviem atžvilgiais: 1) amnesti­ja suteikiama įstat. leidimo tvarka, 2) ji paliečia tam tikrus ar visus nusikalstamus darbus, dėl kurių nėra iškeltų bylų, ar yra iškeltos arba išspręstos, bet kuriose bausmės neįvykdytos.

Aboliinš Leonas (g. 1895) latvių zoologas, gyvenąs Švedijoje. Rygos univ. prof, ir 1938—1940 fak. dekanas. Išsp. 23 darbus.

Aboliucionizmas (lot.) 1) sąjūdis ki­lęs JAV pirmoj XIX a. pusėj už negrų vergijos panaikinimą. 1865 įstatymu neg­rus iš vergijos paleidus ir 1870 gavus jiems rinkimų teises, A. organizacijos nustojo veikusios. 2) šiam sąjūdžiui Amerikoje išnykus, vardas atgijo Anglijoje, kur Josefina Butler 1870 I 1 pradėjo agitaciją už prostitucijos reglamentacijos panaikinimą, laikydama ją tam tikra moterų vergijos forma. Ilgainiui sąjūdis apėmė visą pasau­lį. 1875 buvo įkurta tarptautinė aboliucionistų federacija ir 1877 įvyko pirmas jos kongresas Genevoj. Trečiam kongrese, 1883 Haagoj, buvo priimtas tarptautinės A. federacijos statutas, kuris greta pagrin­dinio uždavinio, kovoti su adm. prostitu­cijos tvarkymu, pasiskyrė ir kitą — moks­liškai studijuoti prostitucijos klausimą. A . federacijos dėka beveik visose valstybėse reglamentacija buvo panaikinta ir pakeis­ta kitais būdais kovoti su prostitucija ir abiejų lyčių ištvirkimu. Lietuvoj A. idėją pirma pradėjo skelbti G. Petkevičaitė, pradžioje kartu su moterų emancipacijos klausimu. Jos sumanymu 1920 IX 8 Kau­ne įvyko steigiamasis Liet. A . Drau-jos susirinkimas; 1921 XII 28—29 pirmas drau­gijos suvažiavimas. 1922 draugija leido organą Lietuvos Absoliucionistą (A N).

Abonementas iš anksto apmokėta teisė naudotis per tam tikrą laiką daiktais arba kuriomis nors paslaugomis. Paprastai ta­da kaina būna žemesnė už tą, kuri reikėtų mokėti kiekvieną kartą atskirai. A. pla­čiai vartojami teatruose, laikraščius išsi­rašant ir kt.

Abordažas (pr. abordage — susikabini­mas (bortais) vienas senovės vartojamų jūrų kautynių būdų, kada du ar keletas laivų susikabindavo bortais ir baigdavo kautynes rankiniu ginklu. A. dažniausiai pasinaudodavo tas priešas, kuris dėl kurių nors priežasčių negalėdavo pasinaudoti sa­vo artilerijos jėga ir manevravimu. Lai­vuose būdavo tam tikrų A. komandų, ginkluotų A. ginklais — šautuvais, pisto­letais, ietimis, alebardomis ir kardais. A . mėgo vartoti piratai, puldami prekių lai­vus.

Aborigenai (Aborigines) romėnų pava­dinimas krašto gyventojų, kurie gyveno jame iš pat pradžios (ab origine). Graikai vadino juos autochtonais.

About Edmundas (1828—1885) prancū­zų rašytojas ir akademikas, pasižymėjęs įvairiose dailiosios literatūros srityse. Pui­kus stilistas, senų klasikinių prancūzų kalbos tradicijų atstovas. Zola Les Romanciers naturalistes 1881 ; Renan Fenilles détachées 1887.

Ab ovo (lot. nuo kiaušinio) iš pat pradžių.

Abrachius (gr.) berankis iš prigimimo.

Abraham Vladislovas (1860—1941 X 13) lenkų istorikas, Lvivo univ. profesorius. Abraham a Santa Clara (Johann Ul­ rich Megerle (1644—1709) 1662 stojo į reformuotų augustinų vienuoliją Maria Brune netoli Vienos. Studijavo Vienoje filosofiją ir teologiją ir ėjo aukštas savo vienuolijos pareigas. Pamokslininkas ir satyrų rašytojas. Svarbiausieji jo veikalai: Merks Wien! (maro įtakoje 1679); Auf, auf ihr Christen! (turkų pavojaus įtakoj 1683. prototipas kapucino pamokslui Šile­rio dramoje Wallesteins Lager) ; Judas der Erzschelm (1686—1695). Visų jo veika­lų rinkinys 21 t., 1836—1874 yra nepilnas. Parinktus veikalus išleido H. Strigl l904-1906 ir K. Bertsche 1943—1945.

Abrahamavicius (Abrahamovlč) 1) Adomas (1710 VIII 24 Lietuvoje — po 1775) jėzuitas, rektorius jėzuitų kolegijų Vil­ niuje, Nesvyžiuje, Polocke ir Minske; pa­mokslininkas, paskelbęs eilę savo pamokslų Vilniuje 1748—1770.

2) Mikalojus (m. 1651 II Vilniu­je) Smalensko vaivados Jono A. sūnus. 1605—1606 studijavo Leipcigo universite­te. 1639 Mstislavo kaštelionas. 1640 Lietu­vos artilerijos gen. 1643 Mstislavo vaiva­da, 1647 Trakų vaivada.

3)Samue1ius (g.1617) studijavo Frenekere ir 1638 Leideno univ. Olandi­joje.Paskui Starobudo seniūnas, iš refor­matu perėjęs į katalikus.

Abraitis Julius (g. 1890 XII 14 Barsukinės k. Šumsku vi. Marijampolės aps.) 1911 baigė Marijampolės gimn.; 1911—1917 išė­ jo Maskvos univ. teisių, paskum medicinos fak.; 1917—1918 kariuom. gydytojas, 1918-1920 Alytaus aps. gydytojas; 1920 stud. Berlyne ir Leipcige; 1921—1922 sveikatos depart, medicinos sk. viršininkas, toliau dep. vicedirektorius; nuo 1922 pab. vyres­nysis pulko gydytojas majoro laipsniu.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Vitas Povilaitis – autorius – 102% (+5508-0=5508 wiki spaudos ženklai).
  • Audrius Meškauskas – redaktorius – 0% (+0-88=-88 wiki spaudos ženklai).