Lietuvių enciklopedijos turinys
dividualu, ir pasiaukojimas kitiems, siekiant krikščioniškosios tobulybės. Abo ž. Turku.
Abolicija (abolitio) aukščiausiojo vykdomojo valstybės valdžios organo teisė nutraukti iškeltą teisme neišspręstą tam tikro asmens baudž. bylą, ar neleisti kelti tam tikram asmeniui baudžiamosios bylos. A., siaura prasme, teisė, skiriasi nuo A. plačia prasme, amnestijos (gr. amnestija užmiršimas) dviem atžvilgiais: 1) amnestija suteikiama įstat. leidimo tvarka, 2) ji paliečia tam tikrus ar visus nusikalstamus darbus, dėl kurių nėra iškeltų bylų, ar yra iškeltos arba išspręstos, bet kuriose bausmės neįvykdytos.
Aboliinš Leonas (g. 1895) latvių zoologas, gyvenąs Švedijoje. Rygos univ. prof, ir 1938—1940 fak. dekanas. Išsp. 23 darbus.
Aboliucionizmas (lot.) 1) sąjūdis kilęs JAV pirmoj XIX a. pusėj už negrų vergijos panaikinimą. 1865 įstatymu negrus iš vergijos paleidus ir 1870 gavus jiems rinkimų teises, A. organizacijos nustojo veikusios. 2) šiam sąjūdžiui Amerikoje išnykus, vardas atgijo Anglijoje, kur Josefina Butler 1870 I 1 pradėjo agitaciją už prostitucijos reglamentacijos panaikinimą, laikydama ją tam tikra moterų vergijos forma. Ilgainiui sąjūdis apėmė visą pasaulį. 1875 buvo įkurta tarptautinė aboliucionistų federacija ir 1877 įvyko pirmas jos kongresas Genevoj. Trečiam kongrese, 1883 Haagoj, buvo priimtas tarptautinės A. federacijos statutas, kuris greta pagrindinio uždavinio, kovoti su adm. prostitucijos tvarkymu, pasiskyrė ir kitą — moksliškai studijuoti prostitucijos klausimą. A . federacijos dėka beveik visose valstybėse reglamentacija buvo panaikinta ir pakeista kitais būdais kovoti su prostitucija ir abiejų lyčių ištvirkimu. Lietuvoj A. idėją pirma pradėjo skelbti G. Petkevičaitė, pradžioje kartu su moterų emancipacijos klausimu. Jos sumanymu 1920 IX 8 Kaune įvyko steigiamasis Liet. A . Drau-jos susirinkimas; 1921 XII 28—29 pirmas draugijos suvažiavimas. 1922 draugija leido organą Lietuvos Absoliucionistą (A N).
Abonementas iš anksto apmokėta teisė naudotis per tam tikrą laiką daiktais arba kuriomis nors paslaugomis. Paprastai tada kaina būna žemesnė už tą, kuri reikėtų mokėti kiekvieną kartą atskirai. A. plačiai vartojami teatruose, laikraščius išsirašant ir kt.
Abordažas (pr. abordage — susikabinimas (bortais) vienas senovės vartojamų jūrų kautynių būdų, kada du ar keletas laivų susikabindavo bortais ir baigdavo kautynes rankiniu ginklu. A. dažniausiai pasinaudodavo tas priešas, kuris dėl kurių nors priežasčių negalėdavo pasinaudoti savo artilerijos jėga ir manevravimu. Laivuose būdavo tam tikrų A. komandų, ginkluotų A. ginklais — šautuvais, pistoletais, ietimis, alebardomis ir kardais. A . mėgo vartoti piratai, puldami prekių laivus.
Aborigenai (Aborigines) romėnų pavadinimas krašto gyventojų, kurie gyveno jame iš pat pradžios (ab origine). Graikai vadino juos autochtonais.
About Edmundas (1828—1885) prancūzų rašytojas ir akademikas, pasižymėjęs įvairiose dailiosios literatūros srityse. Puikus stilistas, senų klasikinių prancūzų kalbos tradicijų atstovas. Zola Les Romanciers naturalistes 1881 ; Renan Fenilles détachées 1887.
Ab ovo (lot. nuo kiaušinio) iš pat pradžių.
Abrachius (gr.) berankis iš prigimimo.
Abraham Vladislovas (1860—1941 X 13) lenkų istorikas, Lvivo univ. profesorius. Abraham a Santa Clara (Johann Ul rich Megerle (1644—1709) 1662 stojo į reformuotų augustinų vienuoliją Maria Brune netoli Vienos. Studijavo Vienoje filosofiją ir teologiją ir ėjo aukštas savo vienuolijos pareigas. Pamokslininkas ir satyrų rašytojas. Svarbiausieji jo veikalai: Merks Wien! (maro įtakoje 1679); Auf, auf ihr Christen! (turkų pavojaus įtakoj 1683. prototipas kapucino pamokslui Šilerio dramoje Wallesteins Lager) ; Judas der Erzschelm (1686—1695). Visų jo veikalų rinkinys 21 t., 1836—1874 yra nepilnas. Parinktus veikalus išleido H. Strigl l904-1906 ir K. Bertsche 1943—1945.
Abrahamavicius (Abrahamovlč) 1) Adomas (1710 VIII 24 Lietuvoje — po 1775) jėzuitas, rektorius jėzuitų kolegijų Vil niuje, Nesvyžiuje, Polocke ir Minske; pamokslininkas, paskelbęs eilę savo pamokslų Vilniuje 1748—1770.
2) Mikalojus (m. 1651 II Vilniuje) Smalensko vaivados Jono A. sūnus. 1605—1606 studijavo Leipcigo universitete. 1639 Mstislavo kaštelionas. 1640 Lietuvos artilerijos gen. 1643 Mstislavo vaivada, 1647 Trakų vaivada.
3)Samue1ius (g.1617) studijavo Frenekere ir 1638 Leideno univ. Olandijoje.Paskui Starobudo seniūnas, iš reformatu perėjęs į katalikus.
Abraitis Julius (g. 1890 XII 14 Barsukinės k. Šumsku vi. Marijampolės aps.) 1911 baigė Marijampolės gimn.; 1911—1917 išė jo Maskvos univ. teisių, paskum medicinos fak.; 1917—1918 kariuom. gydytojas, 1918-1920 Alytaus aps. gydytojas; 1920 stud. Berlyne ir Leipcige; 1921—1922 sveikatos depart, medicinos sk. viršininkas, toliau dep. vicedirektorius; nuo 1922 pab. vyresnysis pulko gydytojas majoro laipsniu.