Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01 13-32 OCR errata.pdf/1

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


A A , a pirmoji raidė visų, iš finikiečių kalbos išverstų, abėcėlių; semitų k a l b o j v a d i n a m a A l e p h ir b u v o t a r i a m a k a i p priebalsinis g o m u r i o g a r s a s ; g r a i k ų k a l ­ boj v a d i n a m a A l f a , ir v a r t o t a j a u k a i p s a v a r a n k i s balsinis g a r s a s ; b ū d a m a p r i ­ j u n g t a iš priekio prie g r a i k ų k a l b o s žo­ džių reiškia „ n e " , „ b e " . A ( f i z i k o j ) sutrumpinimas elektros m a t o vienetui A a m p e r u i pažymėti. A kišeniniuose laikrodžiuose p a ž y m i linkmę, k u r i a r e i k i a p a s t u m t i rodiklis, k a d laikrodis g r e i č i a u eitų (iš pr. a v a n c e r — pavaryti priekin). a ( m a t a v i m o Vienetas) — a r a s (100 m.2 plotas). a ( m u z i k o j ) p a ž y m i 6-jį t o n ą m ū s i š ­ k ė j šių dienų nuo C-dur prasidedančioj garsų eilėje. P e r b r a u k t o j i a gaidose — k a m e r t o n a s . Teoriniuose veikaluose A= A d u r trigarsi, a — a m o l trigarsį. — A taip pat — Altus (alto balsas). A . A . — A u g u s t i n i a n i ab Assumptione, sutrumpintas assumtionistų vienuolijos pavadinimas. A a — k r y ž i u o č i ų ir k a l a v i j u o č i ų iškreipti L i e t u v o s ir L a t v i j o s k a i k u r i ų upių v a r ­ dai, v o k i e č i a m s n e s u p r a n t a n t t i k r ų j ų tų upių v a r d ų reikšmės. T u o būdu ž e m a i č i ų šventoji ar šventoja buvo suskaidyta į Heilige A a , L a t v i j o s Lielupė į K u r i s c h e Aa, G a u j a į Lieflendische A a . A a c h e n , (pr. A i x - l a - C h a p e l l e , rom. A q u i s g r a n u m ) v. V o k i e t i j o s mst. ; 138.000 g y v . ( 1 9 5 2 ; 156.000 — 1 9 2 5 ) . N u o r o m ė ­ nų l a i k ų sieringų, k a r š t ų vandens versmių kurortas. Architektūros įžymybė y r a k a ­ t e d r a su b r a n g i o m i s istorinėmis senieno­ mis. Technikos, tekstilės, s t a t y b o s ir k a ­ s y k l ų aukštosios m o k y k l o s ; k a t . p e d a g o ­ ginė a k a d e m i j a . Audinių, drabužių, a d a ­ tų, e l e k t r o s r e i k m e n ų , m a š i n ų ir g u m o s pramonė. K a r o l i o D . sostinė. Cia b u v o v a i n i k u o j a m i vokiečių karaliai. Antrojo Pasaulinio k a r o m e t u sunkiai n u k e n t ė j o nuo bombardavimų. A a c h e n o k o n g r e s a s (1818 I X 3 0 — X I 21) pirmasis šventosios Santarvės (Sainte Aliance) narių suvažiavimas, č i a nutarta evakuoti sąjungininkų kariuomenė iš Prancūzijos ir sumažinti P r a n c ū z i j o s k o n ­ tribucija. A n g l i j a , Rusija, Austrija ir

P r ū s i j a slaptai susitarė bendradarbiauti, j e i g u iškils n a u j a revoliucija Prancūzijoje. A a c h e n o t a i k a 1 ) 1668 V I 2 : L i u d v i k a s X I V g a v o iš Ispanijos dalį F l a n d r i j o s ir H e n n e g a u ; 2 ) 1748 X 18 k a r u i dėl A u s t r i ­ jos p a l i k i m o pasibaigus, A u s t r i j a atsiža­ dėjo Parmos, Piačencos ir G u a s t a l l o s (šias žemes g a v o Ispanija) ir P r ū s ų n u ­ k a r i a u t o s Silezijos; už t a i H a n n o v e r i o k u r ­ fiurstai pripažinti A n g l i j o s k a r a l i a i s . A a k j a e r Jeppe (1866 — 1930) danų r a ­ šytojas. D a n i j o s g a m t o s bei žmonių g y v e ­ n i m o būdo vaizduotojas. Išsp. V r e d e n s Born 1904, F r i F e l t 1905, R ü g e n s sänge 1906 ir k t . A a l b o r g š. D a n i j o s uostamiestis J u t l a n ­ dijos p u s i a s a l y j e ; 3 k m i l g u m o glžk. t i l t a s ; 74.700 gyv. ( 1 9 5 2 ) . Aalesund N o r v e g i j o s pajūrio u o s t a m i e s ­ tis; 20.000 g y v . ( 1 9 5 0 ) . A a l l A n a t h o n (1867—1943) n o r v e g ų f i l o ­ s o f a s ; filosofijos, religijų istorijos ir e m ­ pirinės psichologijos r a š t ų a u t o r i u s ; nuo 1908 prof. Oslo univ. Išsp. M a c h t u. P f l i c h t 1902 ir k t . AA. L L M — Artium liberalium Magis­ ter (Laisvų M e n ų M a g i s t r a s ) , t o k s m o k s ­ lo laipsnis.

Aacheno katedra

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:


Autorius
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+4174-0=4174 wiki spaudos ženklai).