pešto univ. priv. doc. Nuo 1922IX15 LU teisių f ak. romėnų_ teisės prof. 1928 IX 1 atleistas. Logos žurnale, LU Teisių Fakulteto Darbuose, Zeitschrift für Osteuropäische Recht išspausdino studijų iš romėnų, prekybinės, civilinės ir tarptautinės teisės. Redagavo Acta Aeademiae Universalis ju-risprudentiae comparativae. Išsp. Ressegae di legislazione lituana anni 1928—1930, Roma 1934.
BaLosis Trakų aps. Augštadvario vi. ež., 2 km nuo Augštadvario, Nigesties ežero (Verknės, Nemuno) baseine, 25 ha ploto, a. 6—7 m gylio. 120 m nuo j. 1.
Baisa (isp. — plaustas) P. Amerikos Didžiojo vandenyno pakraščiuose indėnų sielinis plaustas smailiu priešakiu, ir buku užpakaliu ežeruose ir upėse plaukyti. Senovėje Peru gyventojai, pritaisę bures, juo plaukdavo į patį vandenyną.
Baisaminlaeeae ž. Balzaminiai.
Balsamum Copaivae iš Brazilijoje ir Ve-necueloje augančių Copaiva medžių gaunamas gelsvas, lipnus, savotiško kvapo ir kartaus skonio skystis. Jis iš eterinio aliejaus, o jame ištirpusios augalinės dervos. Medicinoje vartojamas grynas arba su kitais vaistais.
Balsamum peruvianum iš augančio C. Amerikoje, Salvadore medžio Toluifera Pe-reirae gaunamas tamsiai rudas, lipnus, malonaus kvapo skystis. Jis iš skystų benzoi-nės rūgšties eterių ir juose ištirpusios augalinės dervos. Medicinoje vartojamas kaiku-rioms odos ligoms gydyti, taip pat ir kosmetikoje įv. eleksirams ir pomadoms.
Balsarin Vilhelmas, Lotaringijos kilimo, vienas pirmųjų Prancūzijos spaustuvininkų, dirbęs drauge su spaustuvininku iš Mainco Johannu Numeisteriu. 1485—1487 Lyone įtaisė spaustuvę, o 1503 gavo karaliaus spaustuvininko titulą.
Balsas (lot. vox) žmogui ir gyvuliams darosi, orui einant pro baiso stygas. Balso stygos kalbant būva suglaustos ir atitinkamai įtemptos. Oro srovė, verždamasi pro balso stygas, jas judina. Stygos virpėdamos duoda B. Virpėjimų dažnumas pareina nuo B. stygų ilgumo, įtempimo ir oro srovės stiprumo. Juo stygos dažniau v rpa, juo augštesnis B. Žmogaus B. maždaug 2 oktavų: boso virpėjimų skaičius sekundėje siekia 80—342 kartų (žemasis vyrų B.), tenoro 128—512 kartų (augstas:s vyrų B.), alto 170—684 kartų (žemasis moterų B.), soprano 256—1024 kartų (augštasis moterų B.). Dar skiriamas krūtinės B., lyg iš krūtinės gilumos plaukiąs, ir gerklinis B., lyg iš gerklės kyląs. Kiekvienas žmogus turi savišką B. atgarsį, vad. tembru, kuris pareina nuo gretimųjų gerklės sričių: ryklės, kietojo gomurio ir nosies konfigūracijos.
žodžio balsas reikšmės: garsas, tonas, gaida, rinkiminė teisė.
Balsas 1) 1911—1912 A. Vėgėlės Vilniuje leistas ir redaguotas žurnalas, kurio tepasirodė vos keli numeriai. Mėgino užimti vidurį tarp liaudininkų ir viltininkų.
2) 1928—1933 sovietų valdžios agentų spausdintas Vokietijoje lietuvių kalba laikraštis ir skleistas Lietuvoje. Išėjo 129 numeriai.
Baisas Amerikiečių Lietuvių j Tėvą Šventąjį Leoną XILL Kun. A. Dambrausko-Jakš to parašytas ir Amerikiečių Lietuvių vardu popiežiui Leonui XIII 1900 įteiktas raštas, kur, išdėsčius sunkią katalikų ir visų lietuvių buitį rusų valdžioje, popiežius Leonas XIII prašomas pripažinti palaimintus vyskupą Merkelį Giedraitį ir kinų misininką jėzuitą Andrių Rudaminą. Tas memorandumas buvo išspausdintas dviem tekstais — lietuviškai ir lotyniškai. Lietuviškasis buvo išsp. ir 1900 Tėvynės Sargo N. 1. Priedu duotos žinios ir apie 6 žymesniuosius XVII a. Lietuvos jėzuitus: Jaknavičių, Jurgį Giedraitį, Mykolą Ginkevičių, Joną Gru-žauskį, Sirvydą ir Andrių Lomaną.
Balsas Balandėlės spaudos draudimo metu populiariausioji lietuviška maldaknygė, sudaryta pagal lenkišką Glos synagorlicy. Pirmą kartą buvo išspausdinta 1888 Tilžės Mauderodės spaustuvėje su 1863 kontra-fakcija. Spaudos draudimo metu buvo kartota ligi 50 kartų to paties Mauderodės ir Šenkės spaustuvėse. Spaudą leidus, buvo dar kartota Tilžėje ir Vilniuje 1905, 1903, 1907, 1913 ir 1922, bet ilgainiui ją išstūmė kitos, rūpestingiau ir savarankiškai paruoštos lietuviškos maldaknygės.
Balsas širdies. Tuo tarpu kai lietuviai protestantai M. Lietuvoje jau turėjo originaliųjų ir verstinių bažnytinių giesmynų net nuo 1566, iš dalies ir nuo 1547, kai Mažvydo katekizmo priede buvo išspausdintas ned.delis giesmių rinkinėlis, — katalikų lietuvių p'rmasis giesmynas tebuvęs išspausdintas 1648 — Saliamono Slovačinskio Giesmes tikėjimui Katholickam pridiaranezias. Dėl nedidelio egzempliorių ska člaus jis iš apyvartos greit išnyko. Tada a. 1679 kun. Pranas šrubauskis (1616—1680) pagal lenkiškuosius giesmynus sutaisė giesmyną Balsas Szirdies pas VVieszpati Diewa. Nors autorius jame tiesiogiai ir nėra nurodytas, bet iš šrubauskio nekrologo aišku, kad tai jo darbas ir dar prie jo gyvo išspausdintas, nors seniausias išlikęs leidimas yra iš 1723. Kad ir tų giesmių kalba gana lenkiška, kad ir jos nevisos bažnyčioje buvo giedamos, bet lietuvių kaimo visuomenėje prigijo ir ligi mūsų laikų daug kur tebebuvo giedamos, ypač šios: Kas nor Pannay Ma-ryey služiti ir jos asabliwu milasniku būti; Juozapay pamažu, szlowink Jezu gražu; Ant metu nauju apsiliejo krauju; Stowi Motina wergdama, ant to križiaus regieda-ma; Linksma dieną apturiejom; Linksmin-