Klimatas ir ledai. Pietiniai ir vakariniai pakraščiai yra šiltesni už šiaurinius ir rytinius. Vėjai kartais nupučia į kitur vasarą įšilusį paviršiaus vandenį ir daro temperatūros anomalijų: Lietuvos pakraštyje dėl vyraujančių vakarų vėjų vandens temperatūra a.3° C augštesnė, nekaip prie p. Švedijos, kur į paviršių atkyla šaltesnis gilumų vanduo. Augščiausia paviršiaus temperatūra esti liepos mėn., o žemiausia vasario mėn. Vasarą temperatūra ligi 20 m krinta pamažu, o giliau kaip 80 m temperatūra beveik pastovi. Kur didesnis bangavimas, ten storesnis paviršiaus sluogs-ms turi vienodą temperatūrą. Audrų daugiausia pasitaiko žiemą, mažiausia vasarą. Visai ramių dienų: Klaipėdoje 2%. Dauguvos žiotyse 7%. B. J. turi kiek stipresnius vėjus, nekaip gretimos sausažemio sritys, kurios turi triskart silpnesnius vėjus. Dėl mažo gilumo vyrauja trumpos bangos, pavojingos mažiems laivams. Atmosferos kritulių daugiausia v. dalyje (a. 1500 mm), mažiausia Botnijos įlankoje (300 mm), nes ten drėgmenis sulaiko Skandinavijos kalnai. Rūkų daugiausia rudenį ir žiemą, kai būva didžiausias temperatūros skirtumas tarp jau atšalusio oro ir dar šilto vandens. Geriausias matomumas rugpjūčio mėn. Dėl mažo sūrumo ir seklumo vanduo nesu-ima daug šilimos, ir todėl, užėjus šalčiams, įlankose ir pakraščiuose užšąla. Ledas išsilaiko ties Viipuri 167, Helsinkiu 137, Talinu 90, Ryga 30, Liepoja 13, Klaipėda 12 dienų. Vakariniai pakraščiai ir atviroji dalis visai neužšąla. Klaipėdos, Liepojos ir Ventpilės uostai laikomi laivybai neužšąlantys. Ledas ties Helsinkiu esti 88 cm storio. Gegužės mėn. ledai atplaukia iš Botnijos ir Suomių įlankų į vidurinę jūros dalį, čia tirpdami išeikvoja šilimą ir kuriam laikui plačiose srityse numuša oro temperatūrą. Todėl visoje Lietuvoje tuo metu šalčių atsiranda.
Augmenija. Vakarinėje dalyje vyrauja sūraus vandens (vandenyno), o rytuose — gėlojo vandens augalai. Gėlojo vandens srityje daug algių: 65 rūšys žaliųjų, 73 rudųjų ir 83 rausvųjų. Iš jūros žie-duočių auga tik Zostera marina. Nuo planktono priklauso žalsvoji spalva. Antroje vasaros pusėje sumažėjus druskingu-mui, pastebimas vandens žydėjimas, kuris atsiranda, padaugėjus kaikurioms mėlynosioms algėms ir kitiems mikroorganizmams. Kietas, bangų neardomas dugnas apaugęs vandens augalais, kurių gausumas yra proporcingas juos pasiekiančių saulės spindulių kiekiui.
Fauna. B. J. yra a. 110 rūšių žuvų. Ruonių 3 rūšys, kartais pasitaiko banginių ir delfinų. Žuvys ir kaikurie kiti gyviai yra. mažesni, nekaip šiaurės jūroje. Dažniausiai sugaunamos žuvys: menkė, silkė, plekšnė, lašiša (lašis), vėgėlė.
Susiformavimas. Pirmasis B. jūros baseinas susidarė (pagal G. De Geer) tada, kai pranyko paskutinysis ledynas. Tuometė naujoji jūra pro Onegos ir Ladogos ežerus siekėsi su Baltąja jūra, o vakaruose pro Venerio, Veterio ir Melaro ežerus jungėsi su Šiaurės jūra. Tame baseine labiausiai buvo išplitusi moliuską Yoldia arcti-ca, kurios vardu ir vadinama ano meto jūra — Yoldija. Vėliau, žemės paviršiui šios jūros srityje kylant, B. J. tapo uždaru ežeru, nes nutrūko ryšiai su Baltąja ir Šiaurės jūromis. Šio tarpsnio B. J. vad., nuo moliuskos Aneylus fluviatilis, Ancylo jūra. Trečiojo tarpsnio metu, pradėjus ir v. sausažemio pakraščiams grimzti, atsirado Skagerako bei Kategato sąsiauriai — ryšys su Šiaurės jūra. Tuometė jūra, nuo moliuskos Littorina littorea, vad. Litorinos jūra. Vėliau ji gavo dabartinį pavidalą.
Geopolitinis B. J. vaidmuo keitėsi drauge su ją supančių valstybių politine situacija. Normanai per B. J. atrado kelius upėmis į v. Aziją. Žymesnio vaidmens B. J. susilaukė tik naujaisiais amžiais. Jos reikšmę mažina uždarumas ir nuošalumas nuo didžiųjų pasaulio vandens kelių. Didesnę geopolitinę reikšmę turi pietr. krantas tarp Dancigo ir Kronštato, nes čia jūra toliausiai įsiliejusi į žemyną toje vietoje, kur susitinka germanų, slavų, baltų (aisčių) ir suomių-ugrų tautų susikurtos valstybės. Strateginiu požiūriu svarbiausios vietos yra Danijos ir Alandų salos. Viduramžiais svarbų vaidmenį turėjo Gotlandija. Pabaltijo kraštams ir Lenkijai B. J. gyvybiškai svarbi kaip vienintelis jiems laisvas kelias į pasaulį.
Navigacija (laivyba) ir tautų lenktynės B. J-je įsigalėti prasidėjo maždaug VIII a. Pirmieji įsigalėjo normanai (vikingai). Didžiausiais tada prekybos centrais buvo švedų Birka, danų Šlesvigas, prūsų Truso (kryžiuočių laikų Drusin, dabar vok;
Baltijos krantas Estijoje