Baltijos skydas (Fenoskandija) Skandinavijos pusiasalio, Suomijos, Karelos (Karelijos) ir Kolos pusiasalio geografinis-geo-loginis pavadinimas. B. S. daro suraukšlėti granito, gneiso, diabazo klodai, kuriuos vietomis dengia paleozoinės eros nuogulų sluogsniai. Paviršius nudilintas ledynų. Skandinavijoje pasiliko daug fieldų, vakariniuose krantuose yra daug fiordų. Kiti geologai spėja, kad diliuvio laikotarpyje iškilęs a. 500—1000 m B. S. buvo didžiojo Europos apledėjimo priežastis. Storam ledų sluogsniui susikaupus, B. S. buvęs suspaustas ir grimzdęs. Ledams sutirpus, jis kyląs augštyn vidutiniškai 35—100 cm per 100 metų. Šiaurinėje dalyje randama daug .naudingų mineralų: Švedijoje geležies rūdos, aukso, vario, Kolos pusiasalyje apatitų.
Baltijskij Almanaeh (Baltijos Almanachas). Nepei'iodinis žurnalas, ėjęs nuo 1923 XI ligi 1929 pabaigos. Redagavo ir iš dalies leido Kaune Eugenijus Škliaras. Buvo leidžiamas rusų kalba, o jo tikslas — tarnauti bendriems Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos literatūros ir kultūros reikalams. Įdėjo nemaža vertimų iš lietuvių, latvių, estų ir suomių kalbų. 1923—1924 buvo išleisti 3 numeriai Berlyne, 1925 N. 4 Rygoje. 1928 ėjo Kaune_ Nuo 1928 antrosios pusės ligi 1929 pabaigos Rygoje. Iš viso pasirodė 15 NN.
Baltymai, arba proteinai, yra painios sudėties ir struktūros azotingi organiniai junginiai, įeina į ląstelės protoplazmos bei branduolio sudėtį ir tuo būdu sudarą visų betkurio gyvio audinių pagrindą. Būdingi B. yra kiaušinio baltymas (ovalbuminas), mėsa, oda, plaukai, pieno kazeinas. Yra jų ir augaluose, ypač sėklose. Iš to jau matyti pagrindinė B. reikšmė gyvybei. Augalai pagamina B., o žmogaus ir gyvulio organizmas augalų pagamintą B. panaudoja bei pritaiko savo reikalams.
B. sudėtin įeina apie 51% anglies, 7% vandenilio, 25% deguonies, 16% azoto, 0,4% sieros, 0,4% fosforo ir kartais geležies, jodo bei mažyčiai kitų elementų kiekiai. B. sudaryti iš vad. amino rūgščių, besijungiančių į peptidus, kol pagaliau susidaro labai sudėtinga B molekula. Virškinimo proceso metu organizmuose nuo enzimų, arba fermentų, B. susiskaido smulkesnėmis molekulomis. Pepsinas skaldo iki albumozų ir peptonų, tripsinas, kurio yra pankreatine, skaldo iki peptidų, erepsinas iki amino rūgščių. Iš pastarųjų organizmas gamina savo B., vartojamus augti ar kūno audiniams atstatyti. Gi perteklius sudega į CO2 ir H2O, duodamas energiją, ir tik iš dalies pereina į riebalus. Žmogui kasdien reikia apie 100 g B. Amino grupių azotas pasišalina šlapalo (urea) pavidalu (a. 28 g kasdien). Ne visų B. biologinė vertė yra vienoda. Mažiau vertingi yra pvz. javų ar kremzlių B. Toki B., kuriuose trūksta vad. nepakeičiamųjų arba esminių amino rūgščių (lizino, triptofano, metioni-no, treonino, fenilalanino, valino, leucino, izoleucino, arginino ir histidino) yra nevisaverčiai.
B. galima surasti ar atpažinti iš kaikurių spalvinių reakcijų. Pvz. azoto rūgštis su baltyminėmis medžiagomis duoda geltoną spalvą (ksantoproteininė reakcija), kuri priklauso nuo triptofano ir tirozino. B. yra koloidinės struktūros medžiagos, — vadinasi, jie sudaro tik koloidinį tirpinį; jų dalelių dydis svyruoja tarp 1 ir 200 milimik-ronų; pvz. kiaušinio albumino dalelė turi 4,17, o serumo globulino dalelė tarp 50 ir 100 milimikronų. Juo mažesnė dalelė, juo labiau tirpsta vandenyje. B. dalelės vandenyje yra įelektrintos, ir elektrolitai, taigi druskos, B. išsūdo, iškrisdina nuosėdų pavidalu. Magnio ar amonio sulfatu išsūdyti B. vėl gali atvirsti koloidiniu tirpiniu. Sunkiųjų metalų druskos, pvz. HgCl2 (subli-matas), vario, švino ir kaikurios geležies druskos B. iškrisdina nuosėdomis ir drauge juos sutraukia, — B. sukreša, ir vandenyje jau nebetirpsta, nebent tik silpnuose šarmuose arba rūgštyje. Geležinė vata (primirkyta FeCl-į) sustabdo kraujo bėgimą iš nosies.
B. yra įvairių rūšių. Paprastiesiems arba vientisiesiems B. priklauso albuminai (tirpsta vandenyje koloidiškai), globulinai (tirpsta tik atskiestuose druskų tirpaluose, bet jau druskomis lengviau išsūdomi, negu albuminai), glutelinai ir prolaminai (javuose esą B.; vienas jų, gliadinas, tirpsta 75% alkoholyje). Albuminoidai arba skleropro-teinai įeina plaukų, ragų, nagų, šilko sudėtin; fermentai jų ,nevirškina. Prie sudėtingųjų B., arba proteidų, priklauso chromo-proteidai (spalvotieji B.), pvz. kraujo hemoglobinas, turįs geležies; fosforoproteidai, pvz_ kazeinas piene, turįs fosforo rūgšties derivatų; nukleoproteidai, įeina į ląstelių branduolius.
B. vartojami maistui. Nevisaverčiai B. pvz., kukurūzų B. (zeinas) turi būti papildomi juose nesančiomis esminėmis amino rūgštimis. B. plačiai vartojami ir pramonėje, pvz. želatina, klijai (lipai), kazeinas, vilnos, plaukai, oda. Iš B. galima gaminti sagos bei galatitas ir dirbtinis (turįs azoto) pluoštas bei tekstilinės medžiagos.
Baltyminė degeneracija yra liguistas audinių kitimas dėl baltyminės medžiagos apykaitos sutrikimo. Skiriama: 1) albumi-ninė B. D. siaurąja prasme (drumžlėtas pa-brinkimas), 2) gleivinė, 3) hialininė. 4) ami-loidinė, 5) koloidinė, 6) raginė B. D. Bal-tymiškai degeneruotos ląstelės (ypač jek-nų, inkstų), mikroskopiškai tiriamos vandenyje arba valgomosios druskos skiedinyje, atrodo drumžlėtos ir padidėjusios nuo