Pričkus Stenkis Lietuvos Keleivyje, taip pat Policijoje. Atskirai išsp. feljetonų rinkinį Atsargiai dažyta 1939.
5) Jonas (a. 1869 Šakių aps. Barzdų vi. Buktiškių k.— 1896 JAV) emigravęs į JAV, Ožio slap. bendradarbiavo Garse 1892-1894, Karde 1896.
6) Juozas (1875 VIII 16 Šakių aps. Barzdų vi. Buktiškių k. — 1942 IX 22 Pitts-burghe Pa.) publicistas, politikas, populia-rizatorius, revoliucinis poetas. Lietuvoje gyvendamas, J. Memelės, J. M-lės ir kt. slapyvardžiais bandr. ūkininke 1896 (slap. J. Žingeidis), ūkininke 1902—1903, Naujienose 1903, Varpe 1902—1903, Darb. Balse 1902— 1905 daugiausia rašydamas revoliucinius eilėraščius pagal tokius rusiškus ir lenkiškus (Raudona Vėliava, Marseljetė, Varšavian-ka-Vilnietė). 1905 bėgo į JAV. 1905 IV — 1907 red. Vien. Lietuvninkų, 1907—1909 Kovą, 1906—1916 leido ir red. Dilgėles, 1909— 1912 Žmonių Knygyną (iš viso 1—7 N.N.). Ilgainiui persimetęs į bolševikus, 1923-1924 red. bolševikinį Apšvietimą. 1923 IV 28 už kenksmingą valstybei propagandą Pittsbur-ghe areštuotas kartu su 22 komunistais bolševikais. Bendr. 1909 Vilniaus Žiniose, 1909 Žarijoje. Skyrium išsp. Pirmosios gegužės balsai 1904 (rev. eilėraščių rinkinys), Dilgėlių žiedai 1907, Lėkė kaip sakalas, nutūpė kaip vabalas (1905 verstinė komedija), Revoliucija 1907 (Tėv. Myl. Dr. leidinys), Kaip žmogus ant žemės atsirado 1909, Žemės išpažintis 1909 (21910), Teatras žmonijos gyvenime 1912 ir daug kitų politinių brošiūrų (nuo 1918 bolševikinių) ir vertimų.
7) Jurgis (1873 V 2 Raseinių aps. Skirsnemunės par. Paantvardžių k.—1944 I 3 Paryžiuje). Poetas ir diplomatas. Prad. mokslą ėjo namie ir pas Skirsnemunės kleboną kun. Žakevičių. 1885 stojo į Kauno gimnaziją. Nuo 16 m. amž. vertėsi privačiomis pamokomis. Gimnaziją baigė 1893 ir tais pačiais metais stojo į Maskvos univ. fiz. - mat. fakultetą. Drauge klausė paskaitų ir ist.-filol. fakultete. B. studijavo versdamasis privačiomis pamokomis. Pramoko keliolika Europos kalbų, jų tarpe ir skandinavų kalbas. Rusų literatūros žurnaluose vertimais pradėjo bendradarbiauti 1895, ir nuo to meto gyventi iš plunksnos. Nuo 1899 pradėjo rodytis ir su savo rusų kalba rašytaisiais eilėraščiais. Nuo XX a. pradžios ligi I pas. karo dažnai lankydavosi ir ilgiau pagyvendavo įv. vak. Europos kraštuose. 1911 išsp. eilėraščių rinkinį rusų kalba Zemnyja stu-peni (Žemės laiptai) ir 1912 antrąjį rinkinį Gornaja tropą (Kalnų takas), rusų literatūros kritikų gerai įvertintus. Pirmasis rinkinys 191.2 pasirodė ir italų kalba. B. karą ir revoliuciją praleido Rusijoje, kur, atsiradus lietuvių pabėgėlių, aktyviai įsitraukė į lietuviškąjį šalpos darbą. Drauge dalyvavo ir rusų kultūriniame gyvenime: kurį tarpą tvarkė visos Rusijos teatrų ir koncertų repertuarus, o 1919 buvo išrinktas visos Rusijos rašytojų sąj. pirmininkų. Nuo 1920 B. buvo paskirtas Lietuvos atstovu Maskvoje, juo išbūdamas iki 1939 pavasario; nuo tol buvo paskirtas Lietuvos atstovybės tarėju Paryžiuje. 1932 VDU hum. m. fak. B. suteikė garbės daktaro laipsnį.
Be anų eilėraščių rinkinių, B. paliko rusų kalba trečią rinkinį Lilija i sierp (Lelija ir pjautuvas), išleistą jam mirus Paryžiuje. Rusų kalba jis dar parašė ligi 10 novelių ir keliolika straipsnių literatūros ir meno klausimais; be to, ligi 50 knygų vertimų iš skandinavų ir kt. Europos tautų literatūros.
Dar nėra galutinai išaiškinta, kada B. yra pradėjęs kurti eilėraščius lietuvių kalba. Rusų kritikai vertindami jo pirmuosius eilėraščių rinkinius, pastebėjo, kad B. rašęs ir lietuviškai. Betgi jis kelis eilėraščius lietuviškai yra paskelbęs tik a. 1930 (Ramunėlė). 1942 pasirodė jo pirmasis eilėraščių rinkinys lietuvių kalba Ašarų vainikas I dalis. Mirdamas paliko du paruoštus eilėraščių rinkinius — Ašarų vainikas II dalis (rankraštyje pažymėta, kad eilėr. parašyti 1905—1941), Aukuro dūmai ir satyrinę poemą Žiurkės įkurtuvės (Kaune išl. vardu Įkurtuvės). Visa B. poezija išleista 1948 Bostone, Mass.
B. poezija priklauso simbolistinei mokyklai. Jo simbolizmas, ir tai liečia jo lietuviškąją ir rusiškąją poeziją, yra itin atsirėmęs į lietuviškosios buities ir ypač lietuviškosios mitologijos versmes. Poetui ir poezijai B. skyrė sudėtingus ir labai dėsningus reikalavimus. Jam poezija buvo mistiškosios apeigos giesmė, o poetas - vaidila tarpininkas tarp dievybės ir žmogaus: visatos paslapčių aiškintojas ir žmogaus sielos skais-tintojas. Jo poezijos pagrindinė mintis susikaupusi ties visatos ir žmogaus būties problema: mirksnyje jis mato alsuojančią amžinybę, o žemės dulkėje švytinčius žvaigždynus. Ta sudėtinga ir kietai sisteminga B. būties filosofija poezijoje išreikšta labai lengva ir žaisminga forma. Kalba yra natūrali, gyva ir net liaudiška. 'Nors B. beveik visa parašytoji poezija lietuvių kalba yra sukurta 1940-1943, bet vistiek trykšta tokiu jaunumu ir įvairumu, lyg kad jis būtų lietuviškai kūręs visą gyvenimą. Jis jon yra sudėjęs viso savo gyvenimo polėkius, patirtį ir išgyvenimus. Jis per trum-
Jurgis Baltrušaitis