įkurta organizacija, kurios tikslas buvo rūpintis Vokietijoje, Britų zonoje, gyvenančiųjų pabaltiečių (lietuvių, latvių ir estų) gerove, švietimu ir aprūpinimu darbais. D. Britanijos užsienių reikalų ministerijai 1945 X nusistačius sustabdyti tautinių tremtinių komitetų veiklą, BCT uždavinys buvo palaikyti santykius tarp DP stovyklų, kontrolinės komisijos ir UNRRA (ligi 1947 VII 1) bei IRO. BCT .centras buvo Detmolde. 1946 VII 8 kontrolinės kom. sudarytu statutu BCT buvo sudaryta iš 6 atstovų, po du iš kiekvienos tautybės. BCT pirmininku buvo kontrolinės kom. gerovės (welfare) skyr. viršininkas. BCT palaikė tiesioginius ryšius su kontroline kom., o ryšiams palaikyti su sritinėmis karo valdžios įstaigomis buvo paskirti sritiniai BCT atstovai, po 1 iš kiekvienos tautinės grupės — Schleswig-Hol-steinui, žem. Saksonijai ir š. Reino-Vestfa-lijai. Lietuvių atstovais BCT nuo 1946 ligi 1954 yra buvę Pr. Rudinskas, L. Balsys, Br. Povilaitis, J. Šernaitis, P. Zunde. Vyr. šviet. insp. buvo Matas Krikščiūnas. Schleswig-Holsteino apygardą atstovavo J. Jakučionis, žem. Saksonijos (Hannoverio) L. Tus-kenis, Alg. Nasvytis, š. Reino-Vestfalijos— Z. Raulinaitis. BCT kaip tremtinių ryšininkė su okupacine karo valdžia yra atlikusi didelį darbą. BCT leido informacinį biuletenį Baltisches Korrespondenzblatt. BCT pavyzdžiu centrinės tarybos buvo sukurtos ir lenkams su ukrainiečiais, kurių centras ilgai buvo Blomberge (i. Lippe).
Baltų institutai mokslinės įstaigos Pabaltijo tautų istorijai, kalbai ir kultūrai tyrinėti. 1) Baltiška 1 n s t i t u t įst. 1931 Stockholme Švedijos kultūriniam bendradarbiavimui ugdyti su Pabaltijo valstybėmis. Prieš II pas. karą B. I. buvo suruošęs paskaitomis 3 mėn. kursus pabaltiečiams stipendininkams iš proistorės, geologijos, teisės ir istorijos. Paskaitas skaitė švedų mokslininkai. B. I. vedėjais buvo S. Cur-man, prof. S. Tunberg, prof. B. Nerman, prof. S. Erixon ir doc. A. Schūck. Bendradarbiavimo rezultatas: buvo įsteigti švedų kalbos lektoratai 1922 Tartu universitete, 1928 Latvijos universitete Rygoje ir 1935 VDU Kaune. Nuo 1945 B. I. rūpinasi atsidūrusių Švedijoje pabaltiečių mokslininkų aprūpinimu mokslo darbais.
2) Baltų Institutas įst. 1949 III 12 Pabaltijo univ. Pinneberge, Vokietijoje. Tikslas, jungti draugėn visų trijų Pabaltijo tautų mokslininkus, laikytis lietuvių, latvių ir estų laisvųjų kultūrinių tradicijų už savo tėvynės ribų tremtyje, dirbti ir skatinti tyrimą specifinių baltiškųjų problemų, susijusių su tų kraštų kalba, istorija, literatūra, menu, teise, ūkiu ir 1.1. Užsidarius Pabaltijo univ., B. I. perėmė jo biblioteką, bibliografini institutą, spaustuvėlę ir kt. inventorių. B. I. persikėlęs į Bonną, tebevaro darbą Baltų Tyrimo Instituto (Baltisches Forschungsinstitut) vardu. Nuo 1950 leidžia trumpų mokslo darbų seriją Actą Instituti Baltici.
3) Instytut Balty cki įst. 1926 Tor-ne prie Vyslos, vėliau perkeltas į Dancigą. I. B. tyrinėjo Pamario, paskiau ir visų Pabaltijo kraštų (įskaitant ir Skandinaviją) praeitį, ūkį ir kt. problemas. I. B. išl. daug leidinių ir žurnalą angliškai Baltic and Scandinavian Countries, kur paskelbta ir Lietuvą liečiančios, bet tendencingai prolenkiškai nušviestos medžiagos.
4) Baltisches Institut. 1922—1933 prie Leipcigo univ. veikęs baltų kalbos studijoms institutas. Jo steigėju ir vedėju buvo prof. J. Gerullis. Vėliau paverstas indogermanų institutu.
Baltųjų samanų durpės pasidaro iš baltųjų samanų. Reakcija rūgšti, peleningumas mažesnis kaip 2%, ir todėl šios durpės laikomos nederlingos. Kultūroje reikalauja kalkinimo ir gausesnio aprūpinimo mineralinėmis trąšomis.
Baliukai (Pieridae) dieninių drugių (Rhopalocera) šeima. Baliukas kopūstinis (Pieris brassicae L.) yra baltas drugys su juodomis dėmėmis, kurio vikšrai graužia dažniausiai kopūstus. B. ropinis (Pieris ra-pae L.) mažesnis už kopūstinį. Jo vikšrai taip pat graužia kopūstus, ropes ir kt. kry-žiažiedžius. B. šliaudrinis (Pieris-Aporia crataegi L.) savo kiaušinėlius deda medžių lapuose.
Baltų kalbos (rašybines pastabas žr. straipsnio gale) viena indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kuri sykiu su slavais, indais iranėnais ir armėnais sudaro vad. sateminių kalbų tarminę grupę, atsiskiriančią nuo kentuminės (germanai, italikai, keltai, graikai, tocharai, hetitai) ide. prokalbės minkštųjų sprogstamųjų k, g vertimu pučiamaisiais š/s, ž/z, pvz. širdis, si. * s B r db c e : lot. c o r d i s , gotų h a i r-t o ; žiema , si. zima : lot. h i e m s , graikų c h e i m a . B. K. kalba yra kalbėjusios baltų tautos : gyvosios — lietuviai, latviai ir išmirusios — prūsai, žiemgaliai, sėliai ir kuršiai.
1. B. K. iš visų ide. kalbų artimiausios slavų kalbos. Jas jungia visa eilė bendrų ypatybių. Fonetikoje: 1. ide. * ew abejųr išverstas * jau, pvz. liaudis, lat. liaudis, si. 1 j u d i j e , bet šen. vok. 1 i u t i (i u iš e u) iš ide. prolytės * LEWDHEYES; 2. ide. skiemeniniai 1, r, m, n tik šiose kalbose dvejopai atliepiami : ii, ir, im, in : ui, ur, um, un, pvz. vilkas , lat. vilks , prs. wilkis , si. * v B1 k u , sanskrito v r k a s iš * WLKWOS ir t u 1 ž t i : tilžti , lat. tųlzt : tilzėt „daug valgyti” , si. t u 1 s-fcu „storas” ; prs. kirsan „juodą” , si. č h r n u (iš * č B r e h n u) , skr. k r š n a s ir kurpė , lat., prs. kurpe , si. * ku r p-