cheologija liudija didesnį B. kapų turtingumą, o antra, vėl senų skolinių palyginti nėra daug.
Bet dėl to vakarinėms suomių - ugrų tautoms, savo seniausiems šiaurės rytų kaimynams, B. yra buvę labai dosnūs skolintojai. Tie skoliniai senesni už pačius seniausius germaniškuosius skolinius, paskolintus prieš pirmąją priebalsių perkaltą (500—300 pr. Kr.), ir rodo dar prabaltiškas lytis, pvz. estų tagijas iš * d a g i j a s > * dagijs > dagys , suomių p u r j e , karelų p u r j e h iš * b u r j ë (plg. burių) > burė, suomių , vepsių , votiakų t a i-v a s , estų t a e w a s „dangus” iš * d e i-v a s (plg. prūsų deiws) > dievas, suomių , votiakų r e i s i iš * r e i t a s > rietas , suomių heimo, hihna iš šeima , šikšna , suomių kerta, karelų k e r d a „tvarka , eilė” iš * k e r d ä (plg. prs. k ë r d a n „laiką” , o reikšmei ukrainiečių č er e da „eilė, banda”), suomių a n k e r i a s, votiakų , estų a n g e-rias < * angurijas (plg. prs. a n g u r-j i s „ungurys”) , suomių panų < *p a n u (plg. prs. p a n n o „ugnis” , suomių m a r-s i a n iš *m a r t j ä n > marčią. Kadangi skolinių tarpe randame net šeimos terminų ir kūno dalių vardų, tai santykių, matyt, būta labai glaudžių, vietomis sąmišriui gyventa.
- I. Endzelin Slaviano-baltijskije etiudy 1911; A. Meillet Les dialectes Indo-européens 1923; J. Endzelin Lettische Grammatik 1923; B. Trautmann Die altpreussischen Sprachdenkmäler 1910; K. Būga Lietuvių kalbos žodynas I—II, 1924; E. Blese Die Kuren und ihre sprachliche Stellung im Kreise der baltischen Volksstämme 1930; K. Būga Kalba ir senovė 1922; (,,) Die litauisch-weissrussischen Beziehungen und ihr Alter — Zeitschr. für slav. Philologie 1924; P. Jonikas Lietuvių kalbos istorija 1952. Plg. dar prie Baltų tautų nurodytąją literatūrą.
- Pastabos. 1. Ide. skiemeniniai priebalsiai l, r, m, n, paprastai tekstuose reiškiami tais spaudmenimis su rutulėliais apačioje, čia spausdinami juodaisiais spaudmenimis, taigi be kokių rutulėlių.
- 2. Jat’ čia žodžiuose reiškiamas spaudmeniu e-
- 3. Tvirtasis jeras čia žodžiuose reiškiamas juoduoju spaudmeniu u.
- 4. Kitų kalbų žodžiuose minkštieji priebalsiai čia iš dešinės pažymimi kableliu (vąšeliu).
Baltų kalbotyra — Ilginamosios kalbotyros šaka, kuri tiria baltų kalbas. Pirmieji lietuvių latvių kalbų lyginimo bandymai pastebimi senųjų gramatikų raštuose (D. Klein, Grammatica Litvanica 1653, G. F. Stender, Lettische Grammatik .1783). Moksliškai B. kalbos imta tirti ir lyginti su kitomis indoeuropiečių kalbomis XIX a., F. Boppui padėjus (1816) pirmuosius pagrindus lyginamajai kalbotyrai. Į jo 1833 išleistą Vergleichende Grammatik įtraukta jau ir lietuvių kalba. Ji pirmoji iš visų B. kalbų susilaukė iš kalbotyros specialisto rankos ir istorinės lyginamosios gramatikos (A. Schleicher Litauische Grammatik 1856), kuri, tiesa, dabar jau daug kuo pasenusi. Daugiau ar mažiau lyginamos yra taip pat F. Kuršaičio (Grammatik der Littauischen Sprache 1876), O Wiedemanno (Handbuch der littauischen Sprache 1897), K. Jauniaus (Grammatika litovskago jazyka 1908-1916; lietuviškas originalas su K. Būgos rusišku vertimu), A. Leskieno (Litauisches Lesebuch 1919) ir J. Pläkio (Leišu valodas rokas grämata .1926) gramatikos. Prūsų kalbos paminklus po G. H. F. Nesselmanno (Die Sprache der alten Preussen 1845 ir J. Endzelyn Altpreussische Grammatik 1944) moksliškai yra apdirbę E. Berneker (Die preussische Sprache 1896), R. Trautmann (Die altpreussischen Sprachdenkmäler 1910). Plati latvių kalbos gramatika parašyta A. Bielensteino (Lettische Sprache I-II 1863-1864), o J. Endzelyno duota jau visais atžvilgiais moderni Lettische Grammatik (1922), kuri iš dalies atstoja dar trūkstamą B. kalbų lyginamąją gramatiką. Daug plačiau lyginamai paliestos ir abi kitos B. kalbos Endzelyno universitetinių paskaitų užrašuose (M. Endzeline, J. Endzelina lekcijas par baltu valodu salidzinamo gramatikų 1927). B. kalbų istorija ir jų tarpusavio santykiai plačiai nagrinėjami K. Būgos Lietuvių kalbos žodyno įvade (I—II 1924 —1925). Atskiro etimologinio žodyno taip pat trūksta. Baltams ir slavams bendras prokalbinis žodžių turtas sutrauktas Traut-manno Baltisch - Slavisches Wörterbuch 1923. Be augščiau suminėtųjų, B. K. yra dirbę ir dirba daug visų kraštų kalbininkų. Iš senųjų paminėtini: A. Bezzenberger, K. Brugmann, F. Fortunatov, F. de Saussure, K. Mühlenbach, J. Zubaty, G. Uljanov, A. Brückner, A. Meillet, W. Schulze,W. Tho-msen, E. Volteris; jaunesniosios kartos: J. Gerulis, A. Senn, P. Skardžius, A. Salys, P. Jonikas, K. Alminas, latviai E. Blese, P. Šmits; vokiečiai, švedai, suomiai, lenkai, olandai, prancūzai ir kt. S. Agrell, P. Aru-maa, K. Axnäa, H. H. Bender, P. Benderis, E. Fränkel, A. Fick, F. N. Finck, W. Fenz-lau, R. Gauthiot, E. Hermann, L. Hjelms-lev, E. Ekblom, G. P. Keller, V. Kiparsky, E. Lidėn, A. Ludwig, J. Mikkola, M. Nie-dermann, E. Nieminen, J. Otrębski, H. Pe-tersson, W. Porzezinski, J. Rozwadowski, E. Sandbach, Ph. Scherer, F. Specht, R. Srhmittlein, T. Torbjörson, N. Trubetzkoy, M. Vasmer, ¡N. van Wijk ir kt.
Baltų Komitetas Stockholme įst. 1943 V 6 rūpintis Pabaltijo valstybių politinės nepriklausomybės atgavimu. Komitetą sudarė švedų mokslo ir politikos žmonės, pirmininkaujami prof. B. Nermano (sekr. doc. A. Sehück). Iš pabaltiečių į komitetą patarėjais įėjo Fr. Bälodis, A. Oias, H. Perlitz, A. Rei ir Ign. Šeinius. Komitetas išl. Ha de rätt at Ieva 1943, Brännende östersjorpro-blem 1944—1946. Ryšium su 1946 Paryžiaus konferencija buvo nusiųstas platus memo-