Puslapis:LE02.djvu/148

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

istorinių daiktų, kapuose randami daiktai yra svarbiausieji šaltiniai medžiaginiam ir iš dalies dvasiniam gyvenimui atkurti. Meno paminklai, įkonservuoti nenykstančiąja medžiaga (žalvariu, auksu, sidabru, gintaru), atskleidžia baltų giminės meno pobūdį. Ornamentuotieji papuošalai ir keramika bei rėžiniai akmenyje ar molyje rodo baltų meną buvus tipingą žemdirbio meną, neatskiriamą nuo religijos, o tokio meno epigonu yra ligi XX a. išlikęs lietuvių ir latvių liaudies menas. Tai simbolinis menas, išreikštas geometriniais, gyvuliniais bei augaliniais motyvais, susijusiais su religiniais simboliais. Labiausiai yra būdingas smulkus geometrinis raštas. Žmogaus vaizdavimas ant priešistorinių paminklų pasitaiko retai, išskyrus vakarų baltų (prūsų) sritį, kurioje tarp V ir III a. pr. Kr. randamos žmogaus pavidalo urnos, dekoruotos simboliniais ženklais bei scenomis ir papuošalų bei drabužių imitacijomis.

C. Engei Vorgeschichte der Altpreussischen Stam-me 1935; H. Moora Die Eisenzeit in Lettland 1929 (I), 1938 (II); J. Puzinas Naujausieji priešistorinių tyrinėjimų duomenys 1938.

Baltų kiltys II-jo tūkstantmečio po Kr. pradžioje

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+1317-0=1317 wiki spaudos ženklai).