Puslapis:LE02.djvu/154

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

stovų derybose su Tautų Sąjungos kontrolės komisija, 1924 ir 1926 Lietuvos delegacijos nariu Tautų Sąjungos plenume, 1923 Lietuvos delegacijos nariu derybose su ambasadorių konferencijos nariu Norman Da-vis’u dėl Klaipėdos atgavimo, 1924 V 19— 24 Lietuvos deleg. nariu Kaune derybose su Estija ir Latvija dėl tarpusavio santykių sutvarkymo, ir ekonominės unijos sudarymo, 1928 Lietuvos delegacijos pirmininku derybose su lenkais politiniais ir želigovskiados nuostolių apskaičiavimo reikalais. Nuo 1920 XI 27 buvo užsienių reikalų ministerijos viceministeriu, nuo 1921 III 1 vakarų departamento direktoriumi, nuo 1927 IV 27 URM generaliniu sekretoriumi. Nuo 1928 VII 1 nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministeris Washingtone.‘ 1929 sudarė arbitražo ir konsiliacijos sutartis tarp Lietuvos ir JAV. Nuo 1934 VI 1 Lietuvos pasiuntinys ir ministeris Didžiajai Britanijai ir Olandijai.

V. Sirvydas Bronius Kazys Balutis 1951.

Baluze Etienne (1630—1718) prancūzų istorikas, 1667 Colbert’o bibliotekininkas, 1670 Collėge Royal prof., 1707—1710 dir., atleistas dėl gynimo kard. Bonillon teisių į Auvergne sritį. Rinko istorinius dokumentus ir juos leido (Conciliorum nova collectio 1683). Žymiausias jo veikalas Vitae papa-rum Avenionensium 1693 (indeksuotas).

Kalvis Telšių aps. Tryškių vi. ež., 5 km nuo Tryškių, 1 km ilgio, ligi 500 m pločio, 38 ha ploto, 111 m nuo j. 1. Iš jo prasideda žižma (Ventos int.).

Balviškių Ragas kyšulys Kuršių kopose, susidaręs per paskutiniuosius keliasdešimt metų, nuslinkus kopai į marias.

Balvoeius Jonas (1842 III 2 Viekšnių vi. Purvėnų k. — 1915 XI 12 Ramygalos vi. Uliūnuose) mokslo populiarizatorius. 1863—1868 mokėsi Varnių (paskiau Kauno) seminarijoje, 1868—1871 Petrapilio dvasinėje akad., kurią baigė teologijos kandidatu. 1871 įšv. kunigu, paskirtas Kėdainių vikaru, nuo 1875 Vadoklių klebonas, iš kur dėl lenkininkų intrygų 1902 nukeltas į Dusetas altarista, 1908 — 1914 Ramygalos par. Ėriškio filialistas, 1914—1915 Uliūnų klebonas; Žemaičių vyskupijos garbės kanauninkas. Rašyti B. pradėjo 1898, būdamas 56 metų amžiaus. Rašė ir daugiausia savo lėšomis išleido visą eilę originalių, verstų ar sulietuvintų liaudžiai skiftų knygų. Religinių: Šiapus ir anapus grabo 1903 (21913), Sodžionių teologija 1905 (21908), Nuomonės Garbenio, jo giminaičių ir prietelių 1912 (21921), Pamokslai be kunigo 1906 ir kt.; vertimų: Moravskio Išvakarės gret Lemano ežero 1905, Weisso Moterystė ir šeimyna 1908, J. Lunkevičiaus Apeigos Rymo-katalikų 1905 ir k. Apsakymų: Jonukas Karklynas eina Lietuvos pažintų 1903 (1904), Kunigo giminė 1906, Susiskal-dėliail908. Mokslo populiarizacijų: Sodiečių dangus( pagal Flammarioną) 1909, Zoologija, skiriama sodiečiams (pagal Brehmą), 3 t. 1911. Maldaknygės Aušros žvaigždė 1904— 1913 išėjo 4 laidos. Rankraštyje paliko 1898 sudarytas Lenkiškas Lietuviškas žodynėlis. Bendr. Lietuvių Laikraštyje 1905, žvaigždėje 1905—1908, Vilniaus Žiniose 1905-1908, iNedėldienio Skaityme 1906, Draugijoje 1908. Dažniausiai pasirašydavo J. Gerutis, bet vartodavo ir slapyv. Prietelis, Vadoklietis.

A. JakStas Užgesę Žiburiai 1930.

Balvonas (gud. bolvan, balvan, lenk. bat-wan), senovinėje liet. raštų kalboje daugiausia buvo vartojamas stabo, dievaičio reikšme. Dabar balvonu dar vadinama baidyklė ir žioplys, vėpla, paikšas, nenaudėlis. Kaip rodo senesnieji slavų kalbų šaltiniai, ankstyvesnė šio žodžio reikšmė veikiausiai yra buvusi stulpas, rąstas, trinka..., iš kur vėliau galėjo atsirasti stabas, dievaitis ir kitos perkeltinės reikšmės; pvz. šen. rusų kalboje šiuo žodžių, buvo vadinamas kelmas, stulpas, rąstgalis; stabas, šen. lenk. stulpas, gabalas; stabas, dievaitis ir kt.

Balza (Crambe) Cruciferae šeimos augalas. A. 20 rūšių. C. maritima L. auga jūros pakraščiuose. Jos jauni lapai Anglijoje ir Škotijoje vartojami kaip daržovės. C. tata-rica Jacq. auga r. Europoje ir š. Azijoje. Jų saldžios mėsingos šaknys Vengrijoje vartojamos kaip Saločiai, o išvirtos — kaip daržovės. C. grandiflora DC iš Maž. Azijos vartojama soduose kaip dekoracinis augalas

Balzac 1) Honoré (1799-1850) prancūzų rašytojas, iš didžiausių beletristų visoje pasaulio literatūroje ir realistinio romano pionierius. Augštes-niuosius mokslus baigęs Paryžiuje, advokato ir notaro sekretorius. Vėliau bandė verstis maža spaustuvėle, bet netrukus bankrutavo. Tuo pat metu daug rašė (1820—1829 parašė ligi 40 tomų). Pirmojo pasisekimo jis sulaukė tik 1829 su romanu Le dernier Chouan. Vis norėdamas praturtėti ir vis neišlįsdamas iš skolų, retu produktyvumu jis kūrė romaną po romano. Jo šedevras lieka La comédie humaine - 96 romanų serija, kur atsimuša prancūzų visuomenės papročiai, privalusis, politinis,

Kun. J. Balvočius

H. Balzac

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5082-0=5082 wiki spaudos ženklai).