deniu”, esą paversdamas sidabrą auksu, didindamas briliantus, įspėdamas laiminguosius loterijų numerius. 1776 pasiskelbė naujos, egiptinės masonerijos kūrėju ir, pasidaręs jos koptu, grovu Cagliostro, įsitaisęs 90 įv. laipsnių bei jais prekiavęs, žadėdamas pailginti gyvenimą, įkalbinėdamas, kad ir pats jau esąs gyvenęs 100 metų. Trankėsi Olandijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Lenkijoje, patraukdamas ir tokius žmones, kaip Goethe, Schilleris. Daugiausia jam sekėsi priešrevoliucinėje Prancūzijoje. Įtartas, kad ir išteisintas, pavogęs karalienės Marijos Antoinettes brangenybes, išsikėlė Londonan, paskiau Šveicarijon ir Romon, kur buvo suimtas ir nuteistas mirti. Mirties bausmė jam buvo pakeista kalėjimu ligi gyvos galvos; kalėjime jis ir mirė.
Balzer Oswald Marian (1858-1933) lenkų istorikas, Lvivo univ prof. nuo 1885 ir ten miesto archyvo dir. nuo 1891. 1891—1894 redagavo Kwartalnik historyczny, nuo 1899 leido Studja nad historija prawa polskiego. Išsp. Rachunki domowe Zygmunta Augusta 1884, Genelogja Piastrow 1895, Corpus juris polonici 1906, Prof. Pienkowski i statuty li-tewskie 1907, Skarbiec i archiwum Koron-ne 1917, Krolewstwo Polskie 1295—1370, 1919—1920, Unia horodelska 1913, Pismie posmiertne 1934—1935.
Balzukevičius 1) Boleslavas (1879— 1935) vilnietis skulptorius ir grafikas. Svarbiausi darbai: A. Mickevičius, Emigrantai, Našlaitės, Pilsudskio medalis, vysk. Ciep-liako antkapis Vilniaus katedroje, Vrublevskio, Lelevelio antkapiai Rasų kapuose.
2) Juozas (g. 1867 Vilniuje —1915) dailininkas. 1887 — 1893 studijavo Pet-rapilo meno akademijoje ir ją baigė už įv. savo darbus gavęs 4 sidabro medalius. Vėliau gyveno Vilniuje ir dalyvavo keliose liet. dailės parodose. Daugiausia dirbo bažnytinio meno srityje. Jo darbo paveikslai puošia Verkių Kalvarijų bažnyčią. Be religinių paveikslų nupiešė akvarele ir plunksna daug lietuviškų tipų.
Bam (rusų Baikal-Amurskaja Magistrai) r. Sibiro glžk. ligi 3000 km ilgio. Prasideda nuo transsibirinio glžk. ties Taišetu (350 km j r. nuo Krasnojarsko), ties Duškačanu prieina š. Baikalo ež. krantą ir baigiasi prie Amūro. Baigtas tiesti 1953. Jo darbus dirbo neapmokami darbininkai tremtiniai, Gulago vadovaujami ir žudomi.
Bamako prancūzų Sudano kolonijos v. Afrikoje admin. centras prie Nigro upės. 84.600 gyv. (1951).
Ba Maw Burmos valstybės politikas, tautinio sąjūdžio vadas ir ministeris pirmininkas 1935—1936 ir 1942—1945. Per II pas. karą, japonams įžygiavus, 1943 VIII 1 paskelbė Burmos nepriklausomybę.
Bamba (Umbilicus) iškilusi ar įdubusi, arba vidury iškilusi, o šonuose dubtelėjusi vieta vidupilvėje. Embrioniniame tarpsnyje čia stovi prisitvirtinusi bambos virkštelė, gimusiajam nudžiūstanti ir nukrintanti (kaikurios gyvulių patelės pačios ją nukanda), ir telieka surandėjusi B. virkštelės li-kinėlio vieta.
Bambalai vardas, kuriuo suvalkiečiuose kartais vadinamos kamanės (kamaninės, samaninės — Bombus muscorum) bitės.
Bambara buvusi savarankiška negrų valstybė prancūzų Sudane abipus Nigro augštupio, mažai miškais apaugusioje, 4 upių drėkinamoje, labai derlingoje srityje. Mandingo giminės gyventojai buvo labai karingi ir buvo sukūrę valstybę, valdomą savų valdovų, kol .1890—1891 kovose buvo prancūzų nuveikti ir užimti.
Bambaras vaikų žaidimas, kur vienas paskui kitą sustoja ratu ir rankomis suima vienas kitam už liemens, o paskui visi susikabinę bėga ratu, kol kuris atitrūksta. Tada žaidimas pradedamas iš naujo, „bam-barą atverčiant”, t. y. atsigręžiant ir susikimbant j kitą pusę.
Bambarė iš šiaudų ir vytelių ar lazdyno plėšų nupintas didelis indas javams, kiaulių bėralui ir kt. laikyti. Vienos B. buvo pinamo lygiašonės, kitos išpūstašonės.
Bambažolė (Linaria Town) augalų gentis iš bervidinių (Scrophulariceae) šeimos. Vienamečiai ar daugiamečiai augalai, žolės ar pusiaukrūmiai, dažniausiai siaurų lapų ir netaisyklingų žiedų, susibūrusių į varpas ar kekes. Yra ligi 95 rūšių vid. Europoje ir Azijoje. Lietuvoje auga B. smiltinė (L. odo-ra Chav.), B. mažoji (L. minor Desf.) ir B. paprastoji (L. vulgaris Mill).
Bamberg Vokietijos mst. Bavarijos š. srityje prie Regnitzo upės, 5 km nuo jos santakos su Mainu, išstatytas kalvose 237—387 m nuo j. 1., 78.000 gyv. (1952). Įk. IX a. grafo Babenbergo, B. yra garsus savo senomis bžn. Jų žymiausia yra Bamberger Dom, pašventinta 1012, bet vėliau XIII a. pradžioje naujai perstatyta, ir turinti daug pasaulinio garso skulptūrų (tarp. jų ypač Bamberger Reiter). Joje palaidoti pop. Klemensas II, karalius Henrikas II ir jo pati šv. Kunigunda. Katalikų filos. - teol. augšt. mokykla ir daugelis vienuolynų, žymus ūkinis centras su tekstilės, odos, mašinų pramone.
B. lietuviai. Prieš 1945 čia buvo atvykęs nedidelis lietuvių tremtinių būrys. Tiuringijoje pradėjus privalomąją evakuaciją į rytus, į Bambergą iš ten atbėgo ligi 3000 lietuvių. 1947 rudenį čia buvo atkelti lietuviai iš Wunsiedelio. Prasidėjus emigracijai į užjūrius, daug jų išvyko. Bet 1948 V čia dar buvo ligi 1000. Pirmiesiems tremtiniams čia atsiradus, tuojau buvo įk. Lietuvių šalpos komitetas. 1945—1948 čia ėjo rotatorinis kasdieninis Bambergo Lietuvių Informacinis Biuletenis, 1945 — 1947