sustorėję, pvz., lūpažiedžių ar varpinių. Tarpas tarp dviejų B. vad. tarpubambliu, arba tarpumazgiu. Normaliai B. lėčiau auga už tarpubamblį, bet kartais ilgiau išlaiko augimo galią. Tai svarbu varpinių ir kt. orientacijai erdvėje. Stiebui nulinkus ar pavirtus, B. vykdo neigiamą geotropizmą: apatinė B. pusė ima smarkiau augti, stiebas ties B. sulinksta, ir padaręs kelis vingius, vėl status atsistoja.
2) šiaudų kūlelis, užrišamas ant šelmens arba stogo briaunos, kad vėjas neplėštų šiaudinio stogo; šiaudinio stogo kraštas, galas.
3) Indas, iš šiaudų ar lazdyno plėšų nupintas ir skirtas laikyti grūdams, miltams ar kt.
4) Mažas, drūtas žmogus, pumplys; bambeklis, bambėtojas, niurzga.
Bambociatte vardas, kuriuo XVII a. buvo italuose pravardžiuojami paveikslai, vaizduoją nebe klasikinius siužetus, bet kasdieninę buitį (muges, smukles, kaimo pasilinksminimus). Kilo šis vardas nuo Italijon atvykusio olandų dailininko Pieter van Laer (1595—1642), praminto Bombac-cio (kuprelis) ir piešusio kasdieninės buities paveikslus.
Bamboliai (suvokietinta Bambeln) Tep-luvos aps. Maž. Lietuvos vietovė, kur 1536 gimė Jonas Bretkūnas, pirmasis Biblijos vertėjas lietuviškai.
Bamboi'ough, Bamburgh iš seniausiųjų Anglijos pilių, VI a. įk. Northumberlando grafijoje, Šiaurės jūros pakrantėje.
Bambos trūkis, kyla (lot. Hernia) vidaus organų išsiveržimas iš pilvo paviršiun, į paodį pro neužsivėrusį bambos žiedą. B. T. būva įgimtinis, kai bambos žiedas nuo pat gimimo yra neužsivėręs, ir įgytinis, kai, vėliau, persitempiant priekinei pilvo sienelei, pvz. nuo sunkaus darbo ar dėl kitos kokios priežasties, bambos žiedas išsiplečia ir leidžia vidaus organams prasiveržti.
Bambukas (per port. kalbą iš mal. bambu) javinių (Gramineae) šeimos medžiai (Bambusa) atogrąžų kraštuose, augą ligi 30 m augščio ir 25 cm storio. B. medžiai auga krūmiškai, eidami iš žemės 20—25 augliais, liemenimis. Jauni augliai valgomi ir vartojami pintinėms sienoms ir tvoroms. Seni medžiai yra labai kieti ir vartojami trobesiams ar net tiltams statyti bei baldams, muzikos instrumentams, meškerėms ir lazdoms daryti. Iš tiesių lancetiškų lapų daromos kepurės, matai. Jaunais lapais šeriami gyvuliai. Kiniečiai iš B. plaušų darė popierių (kiniečių popierius). Dabar ir kitur jais pasekta. B. yra ligi 50 rūšių įv. storumo ir įvairios stiebų spalvos (juodos, geltonos ir rudos); jie visi auga dideliais, labai tankiais miškais. B. auga sparčiai, ypač jauni (24 mm per valandą).
Bambuti bendrasis pigmėjų giminių š. r. Kongo vardas.
Bamian (skr. Vaminagari — akmens mst.) š. Afganistane 2545 m nuo j. 1. perėja nuo Hindukušo kalnų į Kabulą (150 km nuo Kabulo). Ja naudojęsis Aleksandras D. Vėliau ja ėjo Čingis Chanas, Timuras. 1840 anglų pik. Denny čia kovėsi su afganais. Vienoje uolos sienoje iškaltos trys figūros, kurių didžiausia 50 m augščio. Tai budistinio meno paminklai iš VII a. Netoli jų B. mst., 1221 čingis Chano mongolų sugriauto, griuvėsiai.
Bamum Sudano negrų kiltis ir sritis viduriniame Kamerūne, prancūzų mandate. B. žinoma palyginti augšta kultūra ir meno dirbiniais (bronzos liejiniai, medžio rėžiniai, puodai). 1900 karaliuko Nžoja įsakymu sukurtas specialus B. raštas, iš nedaugelio raštų Afrikoje. Šiam žygiui pafekata atėjo iš krikščioniškųjų misijų.
Ban (slovakų), banya (vengrų) žodis, susietas su si. bania — duobė, pirtis. B. dažnai vadinamos Tatrų kalnų vietovės, kur yra šiokių ar tokių kasyklų, pvz. slovakų Banhska Bystrica, vengrų Abrud-Banya, Baka-Banya.
Ban (lot. banus, tiurkų bajan — valdovas, persų-turkų bajan — turtingas, plg. si. župan, pan) senas kroatų valdovų titulas, atitinkąs vokiečių markgrafą, žinomą iš X a. Vengrams užgrobus kroatus, jis vistiek išliko, ir XII a. juo buvo vadinami net 7 sričių (banatų) valdovai. Bet nuo XII a., kai turkai atėmė beveik visas šias sritis, beliko tik vienas Kroatijos bei Dalmatijos B., patekęs austrų valdžion. Vėliau buvo sudarytas naujas Slovėnijos B. iš trijų
Bambukai