biavo nuo 1904 žvaigždėje, Vilniaus Žiniose 1909. Išsp. Japonų pasakas 1907.
2) Bronius (g. 1898 II 13 Šakių aps. Sintautų vi. Vaitiekupių k.), Saliamono sūnus, inžinierius. 1919 baigė Kauno Saulės gimn., 1926 Darmstadto aueštaia technikos mokyklą. Tarnavo susisiekimo ministerijoje ir mokytojavo Kauno augštesniojoje technikos mokykloje. Kaip susisiekimo ministerijos atstovas ekspertų komisijoje Kauno elektros koncesijos reikalams savo išvadomis, paskelbtomis 1929—1930 Lietuvos Aide, nemaža prisidėjo prie elektros atpiginimo. Iš liet. stud. tautininkų korp. Neo-Lithua-nia ir Lietuvos diplomuotų inžinierių ir architektų sąjungos steigėjų. iNuo 1919 dalyvavo spaudoje (Lietuvoje, Kariškių Žodyje, Lietuvos Mokykloje, Lietuvyje, Savivaldybėje). Vokietijoje liet. gimn. Nūrtingene ir Sehvv. Gmūnde fizikos mokytojas.
3) Kazimieras Viktoras (g.1896 Šakių aps. Sintautų vi. Vaitiekupių k.), Saliamono sūnus, kompozitorius. 1908—19.14
mokėsi Kauno gimn. ir 1911 — 1914 Ippo muzikos mokykloje, 1915 baigė gimn. Ro-siavlyje, Rusijoje. 1915 — 1916 mokė Kauno Saulės gimn. ir drauge vedė mišrų chorą. 1917—1919 susirgęs gydėsi tėviškėje. 1919—1921 tarnavo Lietuvos kariuomenėje, kur gen. štabo vertėjas lietuviškai išvertė vadovėlį karo automobilistams ir Lauko telefoną ir telegrafą. Kariškių žodžio redakcijoje tvarkė užsienio žinių skyrių ir rašė propagandinius komentarus prieš tuomečius Lietuvos priešus. Karo mokykloje vadovavo IV laidos kariūnų chorui. 1921 pabaigoje išvyko į Prahą kompozicijos studijuoti, 1922 persikėlė į Leipcigą, kur univ. studijavo filosofiją ir meno istoriją (1922—1925), o konservatorijoje (1922—1928) kompoziciją, for-tepioną ir muzikos pedagogiką. Nuo 1928 IX 1 Kauno valstybinėje muzikos mokykloje (1933 paverstoje konservatorija) dėstė teorinius dalykus ir privalomąjį fortepioną. 1937 paskirtas konservatorijos dir., 1938 pakeltas prof. 1940 sovietinės okupacijos metu atleistas iš pareigų, o 1941 gale grąžintas. 1945—1949 Mūldorf a/Inn liet. stovykloje vedė chorą. 1949 atvykęs į JAV, apsigyveno Brooklyne. Pusmetį dirbo su operetės choru ir vyrų Aidų oktetu, o vėliau įst. privačią muzikos studiją. Jo muzikos kūriniai: Sutemos giesmės ir vizijos, solo fortepionui 1926 (pirmą kartą G. Burgert atliko 1928 Leipcigo konservatorijos koncerte), Sonata-rapsodija h-moll, violončelei ir fortepionui 1938 (Universal Edition Vienoje leidinys); sonata smuikui ir fortepionui, siuita arfai, smuikui ir klarnetui (Lietuvos idilijos), praliudijų ciklas (solo fortepionui), variacijų ciklas fortepionui, smuikui ir klarnetui; simfoninis paveikslas Vakarui artėjant ir virtinė smulkesnių dalykų. Vokalinės muzikos kūriniai: daugelis solo dainų įv. poetų žodžiams, chorui kantatos Kunigaikštienės Birutės giesmė 1937 ir Sveika būk, tėvų šalie 1939, Agnus Dei, dainų ciklas Sugrįžusiam Vilniui. Išleisti chorui subalsuotų liaudies dainų 4 sąsiuviniai (1934, 1948, 1950 ir 1951), 100 liaudies subalsuotų dainų vienam balsui su fortepio-nu, mišriajam ir vyrų chorams 195.1. Opera Jūratė ir Kastytis. Daugybė dalykų tebėra rankraščiuose. Nepriklausomybės laikais Kaune buvo 3 koncertai, skirti vien jo kūrybai (konservatorijoje 1930, VDU 1938 ir Valstybės Teatre 1939). Mūncheno radiofonas įsirekordavo (įsirašė) jo sonatą-rapso-diją violončelei ir fortepionui, Bremeno — sonatą smuikui ir fortepionui, Hamburgo -kaikurias dainas solo. Nuo 1917 muzikos klausimais bendradarbiavo Liet. Aide, Lietuvoje, Sekmojoje Dienoje, Vaire, N. Romuvoje, Muzikoje ir Teatre ir kt.). Atskirai išl. Lietuvių muzikos ir dainų reikalu 1919.
K. V. B. muzikinės kūrybos pagrindai remiasi lietuvių liaudies dainos charakteriu. Jis siekia kiek galint pilnesnio harmonijos derinio su lietuviškosios dainos elementais. Jo harmonijoje gausu kvarčių, kvinčių ir didelių sekundinių intervalų. Jo muzika daugiausia diatoninė. Jo liaudies dainos chorui ir solistams parašytos senosiomis tonacijomis.
4) Juozas (g. 1908 III .1 Tauragės aps. Eržvilke), baigęs Jurbarko gimnaziją, VDU studijavo literatūrą; baigė Kauno konservatoriją. Rašė beletristinių dalykų N. Romuvoje, Granite, Linijoje. Sovietinės okupacijos metu 1940 valst. radijofono dir., bolševikų liaudies seimo narys ir vėliau sovietų augščiausios tarybos deputatas. Su sovietine kariuomene pasitraukęs į SSSR, grįžęs 1944 paskirtas meno reikalų valdybos viršininku. Nuo 1938 buvo Muzikos Barų redakcijos narys. Su J. Švedu išl. vidurinei mokyklai vadovėlį Muzika 1938—1939; naujai tą vadovėlį parengė .1946. 1950 dainų šventės repertuaro komisijos pirmininkas. 1953 švietimo viceministeris.
5) Tomas (1865 III 31—-1913) kunigas, mokėsi Marijampolės gimn. ir Seinų dvas. seminarijoje. 1888 įšv. kunigu. 1895—1899 pakeista pavarde (kun. Przybylskiu) studijavo Romoje ir baigė teologijos daktaro laipsniu. 1896 keturis atostogų mėnesius praleido Londone prie besikuriančios lietuvių parapijos ir 1896 VIII 6 pasakė Londone pirmąjį lietuvišką pamokslą ir tą pa-
K. V. Banaitis