Puslapis:LE02.djvu/178

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Komercinių B. koncentraciją draudė ir tebedraudžia JAV įstatymai veik visose jos valstijose. Nors ir čia vyko B. skaičiaus mažėjimas ir keliolikos tikrai stambių New Yorko, Chicagos bei Californijos bankų prasikišimas, bet ir šiandien (1953 VII) savarankiškų komercinių B. dar yra per 14.000. JAV B. daugiausia savų skyrių arba visai neturi, arba turi tik tame pat mieste bei apygardoje, kur yra B. centras. Ir tik JAV Vakaruose B. yra peržengę atskirų sa-savo valstijų ribas. San Francisco, Calif., veikia pats stambusis JAV B. (Bank of America) su didžiausiu skyrių (per 500) tinklu. Antra vertus, visi stambesni komerciniai B. JAV priklauso kaip nariai Federa-linių Rezervų B. sistemai. Tuo būdu šio krašto notų B. vadovybė turi savo rankose didelę galią atitinkamai veikti gausingų in-dividinių B. politiką.

B. Lietuvoje. Kaip ir kitose ūkio šakose, taip ir kredito srityje rusų valdžios slopinamoji politika trukdė Lietuvoje normalų kredito įstaigų plėtojimąsi. Smulkiojo kredito įstaigų (kooperatyvų) kūrimas ir darbas buvo varžomas. Kitoms smulkiojo kredito įstaigoms valdžia atmetė savo globą (gminų kasoms), o stambesnės kredito įstaigos buvo įsteigtos ir tarnavo ne krašto reikalams, bet rusinimo politikai (valstybiniai bajorų arba valstiečių bankai) arba lenkų dvarininkų interesams (Vilniaus žemės bankas, Suvalkų kredito draugija). 1915 I 1 Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijose iš privačiųjų ipotekos kredito B. veikė Vilniaus akcinis žemės B., įst. 1872, Vilniaus miesto kredito B., įst. 1908, ir Suvalkų žemės kredito draugija, įst. 1900. Tie B. daugiausia kredituodavo stambiuosius dvarininkus. Iš valstybinių tos, rūšies B. minėtini veikusieji Lietuvoje bajorų žemės B. ir valstiečių žemės B. Pastarasis svarbiausia rūpinosi ko daugiausiai įkurdinti rusų kolonistų. Trumpalaikį komercinį kreditą prekybai ir pramonei teikdavo akciniai komerciniai B., savitarpio kredito draugijos ir B. namai bei kontoros. Iš akcinių komercijos bankų Lietuvoje veikė Vilniaus privatusis komercijos B., įst. 1873 su pagrindiniu kapitalu 2 mil. rublių, su skyriais Kaune ir agentūra Ukmergėje. Savitarpio kredito draugijų 1914 Lietuvoje veikė 32, iš jų Kauno gub. 17, Vilniaus 12 ir Suvalkų 3. Jos plėstis Lietuvoje labiau pradėjo 1911, daugiausia Kauno gub. Narių daugumą sudarydavo pirkliai ir pramonininkai. Iš jų dvi buvo lietuvių rankose — Kaune ir Vilniuje. Smulkaus kredito įstaigos svarbiausios buvo taupmenų skolinamosios bendrovės, kredito bendrovės, gminų taupmenų skolinamosios kasos ii' bendruomenių taupmenų skolinamosios kasos. Taupmenų skolinamosios bendrovės, daugiau kooperatiniais pagrindais veikiančios, pradeda kurtis 1871 ir ligi 1889 Kauno, Vilniaus ir Suvalkų gub. jų įsikuria 31. Po to steigimas sustoja ligi 1898, kol vėl viena kita įsisteigia. Daugiausia pradeda steigtis po 1905 revoliucijos, ir 1915 tokių bendrovių būta .155. Be to, išleidus Rusijoje 1895 tam tikrą įstatymą, buvo sudarytas naujas kredito kooperatyvų tipas, vad. kredito bendrovė — be pajų įnašų. Pagrindinį kapitalą tokia bendrovė sudarydavo iš specialiai tam reikalui gautos paskolos, kurią galėjo duoti iždas, savivaldybės ar atskiri asmenys. Lietuvoje kredito bendrovių pradeda atsirasti nuo 1907. Ligi 1915 jų skaičius pasiekia 52. Iš veikusiųjų prieš karą taup. skol. bendrovių seniausia buvo Pabiržės, įk. 1871. Be šių, bent savo teisine forma kooperatinių smulkaus kredito organizacijų, prieškarinėje Lietuvoje veikė Suvalkų krašte gminų taupmenų skolinamosios kasos ir Vilniaus bei Kauno gubernijose bendruomenių taupmenų skolinamosios kasos. Gminų (valsčių) taupmenų skolinamųjų kasų 1912 Suvalkų kr. buvo 94. Kasos statutu, kreditu galėjo naudotis asmenys, dirbą žemės ūkyje ir turį gminos ribose ne daugiau kaip 30 dešimtinių žemės, taip pat ir bežemiai, dirbą žemės ūkio ir kitus darbus, susijusius su žemės ūkiu ar amatais. Bendruomenių taup. skolinamosios kasos buvo steigiamos 1904 įstatymu. 1915 pradžioje jų buvo Kauno gub. 6 ir Vilniaus gub. 76. Be minėtųjų kredito įstaigų, prieškarinėje Lietuvoje veikė Rusijos valstybės B. skyriai Vilniuje ir Kaune ir 23 iždinės (Kauno, Vilniaus ir Suvalkų gub.). Be to, tose pačiose trijose gubernijose 1915 pradžioje veikė 317 valstybės taup. kasų su 45,2 mil. rublių indėlių.

Nepriklausomojoje Lietuvoje. Atsistatanti Lietuva turėjo kurti visą savo kredito sistemą iš naujo. Pirmaisiais nepriklausomybės metais kredito reikalą tenkino ir pinigų apyvartą tvarkė vokiškoji Darlehnskasse Ost. Komerciniai B. kūrėsi pokarinės vokiškos markės infliacijos pelnų skatinami. Pirmasis iš tokių B. buvo įst. 1918 XII 19 Vilniuje Prekybos ir pramonės B., pačiai valstybei dalyvaujant ir kapitalo sudaryme (bankrutavo 1925). 1919-192,1 įsikūrė kiti šeši B., veikę per visą nepriklausomą gyvenimą. Ligi lito valiutos įtaisymo visi tie B. ypač vertėsi vokiškosios markės spekuliacija ir tuo būdu įgijamųjų pelnų investicija į nejudomąjį turtą bei užsienio valiutą. Prekybos, pramonės ir žemės ūkio kredito reikalai buvo faktiškai palikti už šių B. ribų. Įtaisius savąją valiutą 1922, su visu ryškumu pasirodė visuotinis, net ir apyvartos kapitalo trūkumas krašte. Visos gyventojų santaupos buvo sunaikintos. Infliacijos metu susikūrę pergausūs komerciniai B. vengė tarpusavio susijungimo, buvo silpni ir turėjo būti remiami Lietuvos B., kad galėtų bent iš dalies tenkinti kredito

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5757-0=5757 wiki spaudos ženklai).