Puslapis:LE02.djvu/192

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

vo ištremtas Tobolsko gub., paskiau, grįžęs iš ištrėmimo, tarnavo Varšuvoje.

Baranavos giria Utenos aps. Joniškio vi., 2350 ha (be dalies, buvusios anapus demarkacinės linijos). Vyrauja vidutinio amžiaus pušynai bei jaunuolynai. Dirva smėlio, paviršius banguotas. Girioje 14 ež. Laikosi kurtiniai.

Baranavos girininkija Labanoro urėd., įst. 1927, 3564 ha, apima Jauniškių, Baranavos, Rošos, Juodinėnų ir Šlavinos miškus. Daugiausia pušynai.

Barancevič Kazimieras (1851—1927) rusų apysakininkas, surusėjusių lenko ir prancūzės sūnus. Apysakos: Porvannyja struny 1883, Pod gniotom 1885, Malenkie razskazy 1887, Novye razskazy 1889, vaikams Vesen-nija skazki 1894, romanai Raba 1888, Ti-choje sčastje 1897, Svobodnye sny 1904. Visi raštai išl. 14 tomų rinkiniu 1908—1912. Vaizdavo smulkiųjų valdininkų ir razno-čincų gyvenimą. Liet. išversta Malūnas (P. Paršaičio vertimas 1908) ir smulkesnių dalykų Vilniaus Žiniose 1905, Lietuvoje 1926, Žiburėlyje 1928, 1930.

Barany Robert (1876—1936) Vengrijos žydas, gydytojas Vienoje. 1914 karo metu pateko rusų nelaisvėn ir tais pačiais metais gavo Nobelio medicinos ir fiziologijos premiją už vidinės ausies, kaip pusiausvyros organo, tyrinėjimus, paskelbtus savo darbe Physiologie und Pathologie dės Bogengang-apparates beim Menschen 1907. Nuo .1917 buvo Uppsalos Švedijoje univ. prof.

Baranya Vengrijos komitatas tarp Dunojaus ir Dravos upių. 3964 km2, ligi 250.000 gyv. (1940), iš kurių ligi 100.000 buvo vokiečių. Svarbiausias mst. Pėcs. Derlingose lioso dirvose auga kviečiai, kukurūzai, vynuogės, tabakas.

Baraniecki 1) Adrionas (1828 — 1891) lenkų gydytojas. Dėl dalyvavimo 1863 sukilime išbėgo į v. Europą, nuo 1868 apsigyveno Krokuvoje, kur įst. pramonės mu-zėjų ir pirmuosius augštuosius moterų kursus, kur ėjo mokslus ir daug moterų iš Lietuvos.

2) Marionas Aleksandras (1848 —1895) lenkų matematikas, nuo 1876 Varšuvos univ. priv. doc., nuo 1885 Krokuvos univ. prof. 1884 išleido teorinį kursą Aryt-metyka, 1879 Teorja wycnacznikow.

Baranie pole (perdirbta iš Branne pole „kovos laukas”) Ukrainos k. Kanevo aps., ties kuriuo 1321 Naugardėlio Skirmantas sumušė chano Balaklajo totorius.

Barankiškio miškas Kėdainių aps. Šėtos vi., 75 ha ploto.

Baranov 1) Aleksandras (1746—1819) rusų pirklys, nuo 1791 tuomet rusų valdytoje Aliaskoje varęs didelę kailių prekybą ir vadovavęs 1799 įsikūrusiai rusų-amerikiečių pirklių kompanijai, išvysčiusiai savo veiklą nuo Kalifornijos per Havajų salas ligi Kinijos. Jo vardų praminta viena Aliaskos įlankos sala, kurią jis 1799 priskyrė Rusijai. Dabar joje yra ligi 10.000 gyv.-su mstl. Sitka.

2) Edvardas (1811—1884) rusų generolas, 1829 stojo į kariuomenę, 1855 gen. adjutantas ir ligi 1863 gvardijos štabo viršininkas. 1863 Pabaltijo gubernatorius, 1866 X 9 — 1868 III 2 Vilniaus gubernatorius, nuo 1868 valstybės tarybos narys.

3) Mikalojus (1837—1901) 1877 Vestos laivo kapitonas, pasižymėjęs kovose prieš turkų laivyną, bet 1879 teismo pašalintas iš jūrininkų, spaudai iškėlus, kam jis buvo sau neteisingai nuopelnus priskyręs. 1880 IX 6 — 1881 III 18 Kauno gubernatorius, vėliau perkeltas Petrapilio viršininku po caro Aleksandro II nužudymo. Ten jis, bekovodamas su revoliucininkais, įst. 25 parinktinių tarybą, pravardžiuotą barannij parlament — avinų seimas. 1882 gubernatorius Archangelske, 1883—1897 Nižnij Novgorode, nekartą spaudos kaltintas įstatymus peržengusiu griežtumu.

Baranov mstl. bu v. Lvivo vaivadijoje, Vyslos paupyje, prie Dębicos—Tarnobrzego glž. linijos, ligi 2000 gyv. Pilis statyta apie 1135, miesto teisės duotos 1354. Kęstutis ir Liubartas B. sunaikino 1376. Iš Baranovs-kių rankų XVI a. pateko į Leščinskių. Evangelikai Leščinskiai čia buvo įkūrę savo mokyklas ir spaustuvę. 1579—1602 perstatė pilį. 1656 švedai čia sumušė Vilniaus vaivados Povilo Sapiegos kariuomenę. Vėliau B. atiteko Visnioveckiams, o toliau Liubo-mirskiams, kurie 1695 gražino B. pilį. 'Nors 1880 dar kartą nukentėjusi (nuo gaisro), B. pilis laikoma iš gražiausiųjų sritinio renesanso pastatų.

Baranovič Lazar (16.20—1693) Ukrainos pravoslavų bažnyčios veikėjas, Kievo kolegijos mokyt, ir rektorius, nuo 1657 Černigovo arkivyskupas. Nors ir Maskvos šalininkas, bet gynė nuo jos Ukrainos bžn. ir administracinę autonomiją. Novgorode Se-verske ir Černigove buvo įsteigęs spaustuvę, kur spausdino savo veikalus ukrainiečių ir lenkų kalbomis žywoty Swiętych 1670, Čuda presv. Devy Marii 1677, Lutnia Apol-linowa 1671, Truby slovec prepavednych 1674.

Baranowski 1) Ignas (.1833-1919) lenkų gydytojas ir kultūrininkas bei politikas. 1858 baigęs Tartu univ., 1862—1886 dėstė Varšuvos univ. (tuomet dar Szkola glowna). Pasižymėjo ne tiek moksliniais veikalais, kiek kaip geras gydytojas praktikas ir uolus kultūrininkas: pirmininkavo vad. Mia-novskio kasai (draugijai mokslo veikalams leisti), buvo iš lenkų mokslo draugijos ir žurnalo Athenaeum steigėjų. Politikoje buvo 1878 (Sprawa polska jako wewnętrzna panstwa rosyjskiego) taikių santykių su rusais šalininkas, prisidėjo prie realistinės

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5378-0=5378 wiki spaudos ženklai).