toriumi, nuo 1886 inspektoriumi. Čia jis pasirodė klierikuose kylančio lietuviško susipratimo griežtas priešas.
2) Petras (1859 Panevėžio aps.—1919 III 4) Žemaičių vyskupijos prelatas. Baigė Kauno dvas. sem. ir Petrapilio dvas. akad. teol. magistru. 1887 įšv. kunigu ir paskirtas Kauno sem. prof. 1895 rusų administracijos buvo 5 metams ištremtas į Oloneco gub., tačiau 1896 grąžintas ir paskirtas Karmelitų bžn. filijalistu, .1903 Šv. Trejybės bžn. klebonu, 1905 kanauninku, 1908 konsistorijos viceoficiolu. I pas. kare generalinis vikaras — vyskupo pavaduotojas karo metui. Dar prieš I pas. karą dėl savo lenkiško patriotizmo iš vysk. Valančiaus archyvo slaptai imdavo vertingą medžiagą ir ją siųsdavo Vilniaus lenkų mokslo mėgėjų draugijai. Šį darbą sustabdė vysk. Karevičius, ganęs Žemaičių vyskupiją.
Baravedys, kuris veda barą darbo metu. Paprastai B. skiriamas geriausias darbininku, nes laikoma garbingiausia darbo vieta. Taip pat B. tenka vadovauti ir visoms darbo giesmėms, kai kiti tik pritaria. Rugiapjūtės pabaigtuvėse B. neša šeimininkui juostą, o geriausia darbininkė baravedė šeimininkei vainiką. Per linarūčio nuobaigas B. neša šeimininkei linų saują ir rastąsias lynes. Mišką kertant, B. tenka garbė pirmam „iššauti kelmas” (į kelmo atskalą įvarytas pleištas).
Baravykas (gud.-lenk.; storkotis, tikrinis; Boletus) Polyporaceae šeimos grybų gentis. Vaiskūnis mėsingas iš koto ir galvos, kurios apačioje yra atlupamas vamzdelinis sluogsnis su papėd-sporėmis. B. yra vertingas valgomas grybas, bet yra ir nuodingų. Lietuvoje gausu B. tikrinio (B. edulis), ligi 20 cm augščio ir 20 — 30 cm skersmens kaštaninės spalvos puskamuoliš-ka galva. Mėsa balta, jaunų kietesnė, trupanti. Yra ir Amerikoje. B. r a u d o n v i r š i s, raudonikis (B. rufus) panašus į B. tikrinį, bet kiek šviesesnės spalvos ir cilindriš-kesnio koto. B. lepšis (B. scaber), B. k a-zelėkas (B. luteus), taip pat Lietuvoje dažnai pasitaiko. Nuodingas B. s a t a n u s.
Baravykynės miškas Rokiškio aps. Panemunio vi. 65 ha ploto. Auga pušis, eglė ir Deržas. Dirva smėlio.
Barbacena Felisberto Caldeira Brant Pon-tes (1772—1841) kilęs iš Utrechto Brazilijos generolas ir politikas. Būdamas du kartus finansų ministeriu, daug nuveikęs, tvarkydamas Brazilijos finansus. .1823 atstovavo Brazilijai derybose su Portugalija ir reikalavo Brazilijai nepriklausomybę pripažinti.
Barbacena r. Brazilijos mst. 1300 m nuo j. 1. 200 km nuo Rio de Janeiro. 85.000 gyv. (1950). Apylinkėse randama aukso.
Barbacoa C. Amerikos indėnų kalbos, kuriomis kalba š. Ekvadore ir p. Kolumbijoje gyvenančios colorados, cayapa, iscuande, te-lembi ir kitos indėnų giminės.
Barbados Mažųjų Antilų sala v. Atlante, 430 km2 ploto ir 207.000 gyv. (1950). Klimatas karštas ir drėgnas. Gerai auga cukrinės nendrės, bananai, medvilnė, kukurūzai. Administracinis centras Bridgetown mst. turi per 15.000 gyventojų.
B. aptiko 1513 portugalas Pedro a Campos, 1519 užėmė ispanai, 1625 anglai. B. ligi šių laikų yra D. Britanijos kolonija. Nuo audru ir žemės drebėjimų sunkiai nukentėjo 1675, 1780, 1831.
Barbakainas (it. barbacane iš ar. barbak-kaneh) apskritas bokštas su šaudomosiomis angomis tvirtovių priekinių dalių (pvz. miesto vartų, tiltų) apsaugai. 1648 Vilniaus plane yra pažymėtas B., ir jo liekanos rastos Aušros Vartų gatvėje, 19,13 darant miesto kanalizaciją. 1932 konservuojant Kauno pilį, prie bokšto iš lauko pusės 'surasti B. pamatai.
Barbanėgre Joseph (1772—1830) prancūzų generolas, pasižymėjęs Napoleono žygiuose ties Austerlitzu, Jena, Yluva (vok. Preussisčh Eylau) M. Lietuvoje, Wagramu, ypač 1815 gindamas Huningą, kur jis su 135 kareiviais gynėsi nuo 25.000 austrų.
Barba non facit philosopihum (lot.) barzda dar nepadaro filosofu, — atseit, rimta išvaizda dar nereiškia žmogų esant iš tiesų rimtą, nors ir seną.
Barbaraea ž. Barborytė.
Barbarai (gr. barbaros) šiuo vardu graikai pradžioje vadino visus tuos, kurie nekalbėjo graikiškai. Vėliau, nuo karų sų persais, šis žodis gavo ir tamsumo bei žiaurumo atspalvio. Iš graikų šį žodį perėmė romėnai, jį taikindami visiems, kurie brovėsi į jų žemes ir su kuriais jie kovojo. Dabar B. vadinami visi tie, kurie elgiasi tiek žiauriai, kad net nebetikima galint šio amžiaus žmones šitaip elgtis.
Barbari Jacopo (a. 1450 Venecijoje — a. 1516 Olandijoje) italų tapytojas ir rėžynė-tojas, nuo 1500 dirbęs Nūrnberge, Utrechte ir Briuselyje, perduodamas italų renesanso paskatas vokiečių ir flamandų menui. Jis jungia Italijos ir Vokietijos, pietų ir šiaurės meno linkmes, ir darė įtaką Dūre-riui, Kulmbachui ir kt. vokiečių dailininkams.
Barbamas žr. Raugerškis.
Barbarizmai. Tuo vardu (barbarismos) graikai poklasiniais laikais vadina svetimus papročius, negraikišką kalbos vartoseną, ir
Baravykas