kiek augštai buvo B. pakilęs ir teisinis galvojimas. Būrimo ir astrologijos raštuose aiškinami krašto, miestų ir šeimyniniai įvykiai. Bet iš jų reikšmingiausi yra užrašai, aiškiną būrimą iš planetų judėjimo, debesų bei vėjų linkmės. Grožinę literatūrą daro iš dalies susiję su maldomis ir himnais, iš dalies ir savarankiški epai, legendos, pasakėčios, mįslės. Viename epe vaizduojamas dangaus ir žemės kūrimas, kitame deivės Ištar kelionė į pragarą, dar kitame Dievo Tamuz prisikėlimas ir t. t. Ypač įdomus tautinio didvyrio Gilgamešo epas, didžiausias babiloniečių grožinės literatūros kūrinys. Išliko ir mokslo raštų iš filologijos (apie jau išmirusią šumerų kalbą, gramatikos, žodynai, komentarai, vertimai), matematikos, technikos, astronomijos, medicinos, geografijos, šioji įvairi literatūra buvo renkama bibliotekose, kurių žymiausią — Asurbanipalo iš VII a. pr. Kr. 1854 Ninivijoje atkasė A. H. Levard. B. literatūra ir kultūra darė didelę įtaką visai senovės kultūrai Maž. Azijos tautose. Ela-mitai, hetitai, persai ir kt. perėmė iš B. dantiraštį, o B. kulto formos ir jų įstatymai tam tikrą įtaką darė ir Egiptui. Nemaža iš B. pasiėmė ir graikai.
- B.Meissner Die Babylonisch - assyrische Literatur 1927.
Menas. Senovės B. menas yra šumerų meno tęsinys, o naujasis B. menas jungiamas su Asirija. Architektūriniai pirmosios dinastijos paminklai beveik visi išnyko. Iš Uro iškasenų spėjama, kad nežinomos Eri-doje ir Larsoje statybos Hammurabio šventovės turėjo šumeriško tipo konstrukciją ir planą. Tai patvirtina neseniai atkastos Nin Gal šventovės liekanos. Vaizduojamojo senovės B. meno teišliko keletas stelių, keramikos ir gliptikos pavyzdžių. Jie rodo, kad iš skulptūros dalykų nieko naujo ten nebuvo sukurta, bet buvo kartojamos vien senovės šumerų negyvos ir sausos formos. Gliptika labai neturtinga: figūrų klišės nuolat nepakeistos kartojamos. Ilgainiui tų figūrų skaičius mažėja. Tuomet tuščiame paminklo dugne daromi įrašai, kurių tekstas kūrėjui virsta svarbiausiąja paveikslo dalimi. Kasitų laikotarpyje menas dar labiau nusmunka. Skulptūrą tuo laiku atstovauja apvali, papuošta reljefu ir įrašu stelė-kudurru. šių paminklų būdingi pavyzdžiai — karaliaus Melishipako, Mar-duko-nadin ahe ir kaikurie kiti paminklai, šioje gadynėje nusmuko ir gliptika, beveik visiškai išnykus figūrų piešiniams, įrašų pakeistiems. VII a. pabaigoje ir VI a. pradžioje pr. Kr., kai sukilusi Asirija nukariavo B., menas vėl atgijo. INinivijos paėmimas ir Asirijos laimėjimai davė architektams ir šiaip menininkams naujos medžiagos, o pakilęs šalies finansinis pajėgumas leido realizuoti plačią konstruktyvinę programą. Dabar nepaprastai pakilo architektūra. Nabu-Kadur-Ussur apsupo miesto tvirtovę siena, atstatė dvejus rūmus ir pastatė trečiuosius; taip pat Ištaros vartus; perstatė Bel-Marduko šventovę ir jos zik-kuratą Eteminenanki; per visą miestą išvedė tikybinių eitynių kelią, šie visi pastatai yra asirinio tipo. Jų planas, medžiaga, vartų forma, zikkuratai, rūmų architektūra kartoja Chorsabado ir Ninivijos konstrukcijas, tik čia padidintas jų mastas, o jie buvo labiau išpuošti. Bet naujojo Babilono skulptūros ir tapybos pamiklai beveik visai išnyko: greičiausiai, nukariautojų buvo išgrobstyti. Tik išliko Ištaros vartų dekoraciniai frizai, vaizduoją Asirijos jaučius ir drakonus. Jie yra padaryti iš įvairiaspalvių emaliuotų plytų. Taip pat ir naujosios B. kliptika formavosi Asirijos įtakoje. Pirmauja pailgai apvalus (ovalus) antspaudas. Kompozicija sausa ir scheminė. Naujojo B. meno klestėjimo laikotarpis truko vos keletą dešimtmečių. 539 pr. Kr. Kyrui nukariavus B.,senosios kultūros likučių paviršiuje išaugo naujas persų ciklas.
- J. Baltrušaitis Art sumerien, art romain 1934;
- D.E.Ravn Some disputes points in Babylonian sacred architecture 1930;
- G. Contenait Manuel d’archéologie orientale 1927—1931;
- Unger Assy-rische und Babylonische Kunst 1927.
Kabamieji B. sodai buvo sukurti kairėje Tigro pakrantėje, šį pastatą sudarė viena ant kitos stovėjusios terasos, į viršų vis mažesnio ploto, ir tuo būdu jos buvo piramidės formos. Terasos buvo išklotos švino užlietais akmenimis. Pagrinde buvo didelis ketvirtainiškas pamatas. Kiekvienoje terasoje buvo tiek žemės, kad net galėjo ten augti ir dideli medžiai. Siurblių vamzdžiais ligi paskutiniosios terasos iškeltas vanduo nubėgdavo atgal čiurkšlėmis, tuo būdu drėkindavo sodą ir vėdindavo orą. Iš padavimo šituos sodus įruošęs 'Nabuchodo-nosoras savo žmonai, pasiilgusiai savo tėviškės kalnų. XIX a. tų sodų likučiuose rasta statulėlių ir auksinių papuošalų.
Babilonijos žydų nelaisvė yra vadinamas Judos ir Benjamino pietinių žydų giminių ištrėmimas Babilonijon Nabuchodo-nosoro laikais. Babilonijos tekstais, pirmą kartą Nabuchodonosoras ištrėmė dalį pietinės žydų valstybės gyventojų 605 pr. Kr. Antras trėmimas su pranašu Ezekeliumi atsitiko 597 pr. Kr., o trečias, pats žiaurusis, 587—586 pr. Kr., Nabuchodonoso-rui nukariavus ir sunaikinus Jeruzalę. Tarp ištremtųjų žydų tuo metu pranašais veikė Ezekelius, Danielius, pradžioje ir Baruchas. Didžioji tremtinių dalis buvo įkurdinta Babilone. Nukariavęs naują Babilonijos valstybę, Kyras 538 pr. Kr. leido žydams grįžti į jų tėvynę. Taigi ištrėmimas truko a. 70 metų. Bet daugelis Babilonijoje praturtėjusių žydų nebegrįžo. 458 buvo antrasis Ezdros vadovaujamas grįžimas.