me gyvenime ir, kad ir buvo giminė Jogailai, Lenkijai visada buvo nedraugiška. 1412 ji su vyru dalyvavo pasitarime su Jogaila Liubovlėje, o 1429 taip pat su vyru pas D. L. K. viešėjo Lucke.
Zigmanto viešpatavimo pabaigoje ji veikė prieš savo žentą, Austrijos kunigaikštį Albertą, norėdama neprileisti jo paveldėti Zigmanto valdomų kraštų ir tikėdamasi priversti Zigmantą Čekijos sostą pavesti Vladislovui ar Kazimierui Jogailaičiams, pati tikėdamasi ištekėti už karaliumi išrinktojo. Prieš mirdamas 1437, Zigmantas įsakė ją suimti. Išsivadavusi, ji su visais savo turtais išvyko Lenkijon. 1441 ji išsikėlė Silezijon, kur ir mirė.
Barbora Radvilaitė (a. 1520/1522—1551 V 8 Krokuvoje) Lietuvos Didžioji Kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė. Vyriausiojo Lietuvos hetmono ir Vilniaus kašteliono Jurgio Radvilos ir Barboros, Sandomiriaus kašteliono Kolianka Volskio dukters, duktė. B. brolis Mikalojus buvo Mikalojaus Radvilos Rudojo vardu, o pusbrolis —• vėlesnysis Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris ir didysis hetmonas Mikalojus Radvila Juodasis. 1538 B. ištekėjo už Naugarduko, nuo 1539 Trakų vaivados Stanislovo Goštauto. 1542 XII 18 Goštautas mirė, būdamas paskutinysis Goštauto šeimos palikuonis. B. po to grįžo į Vilnių ir apsigyveno prie motinos, našlės nuo 1541.
Vilniuje nuo 1544 gyveno Žygimantas Augustas, iš tėvo gavęs savarankiškai valdyti Didžiąją Lietuvos Kunigaikštiją. 1545 I 15 mirus jo pirmajai žmonai Elzbietai Habs-burgaitei, Žygimantas Augustas greitai susipažino su B., su ja susimylėjo ir pradėjo ją slaptai lankyti. Apie tai sužinoję, Mikalojus Rudasis ir Mikalojus Juodasis Radvilos, negalėdami Žygimanto priversti liautis slapta B. lankyti, .1547 IX užtikę jį pas B., pakvietė iš anksto susikalbėtą kunigą, kuris tuojau juodu slaptai čia pat ir sutuokė. Po dviejų mėnesių Žygimantas Augustas, išsiuntęs B. į Radvilų dvarą — Dubingius prie Giedraičių, pats išvyko į Piotrkovo seimą, tikėdamasis šioms vestuvėms gauti savo tėvo ir Lenkijos ponų sutikimą. Apie jo santykius su B. jau anksčiau buvo sužinojusi jo motina, karalienė Bona, ir buvo tai santuokai iš karto nedraugiškai nusistačiusi. Po 6 mėnesių buvimo Lenkijoje, Žygimantas Augustas grįžo Lietuvon, įsitikinęs, kad jo tėvai šios santuokos nepripažins. Ta pačia nedraugiška santuokai linkme Bona stengėsi veikti ir savo šalininkus Lenkijoje ir Lietuvoje. Žygimantui Augustui tik sugrįžus Vilniun, karaliaus Žygimanto Senojo įsakytas, Chodkevičius viešai pareiškė protestą prieš tą santuoką. Tuo tarpu atėjo žinia, kad miręs 1548 IV 1 karalius Žygimantas Senasis. Jau nuo IV 17 Žygimantas Augustas, jausdamasis visiškas krašto valdovas, sušaukė kaikuriuos ponų tarybos narius ir įsakė jiems atvežti iš Dubingių B. Ją atgabenus, Žygimantas Augustas viešai pareiškė ją vedęs visuotinėmis krikščioniškomis apeigomis. Šiuo žingsniu jis pasiekė B. Didžiąja Lietuvos Kunigaikštiene oficialaus pripažinimo. Tačiau reikėjo dar išgauti ir jos pripažinimą Lenkijos karaliene. Dirvai Lenkijoje ruošti Žygimantas Augustas tuojau nusiuntė B. pusbrolį Joną, o netrukus ir pats su Mikalojumi Radvila Juoduoju išvyko į jo sušauktą Piotrkove seimą, taip pat norėdamas ten išgauti B. jo žmona pripažinimą ir ją vainikuoti. Jis ir B. įsakė vykti Lenkijon, Ra-doman.
Tuo tarpu Bona, nenorėdama su B. susitikti, išvyko Mazovijon ir per savo šalininkus stengėsi veikti Lenkijos seimą, kad tas priverstų karalių išsiskirti su B. Seime Žygimanto Augusto vedybų klausimas nustelbė visus kitus politikos klausimus. Be to, Lenkijos ponai bijojo, kad per B. neiškiltų Radvilų šeima ir kad dėl to lietuvių ir lenkų santykiuose nesustiprėtų Lietuvos vaidmuo.
1548 IX 18 atvykusią Radoman B. karalius iškilmingai sutiko. Nors ir Žygimantas Augustas stengėsi vizitais ir net papirkinėjimais patraukti savo pusėn Lenkijos ponus, bet prieš šį nenustojo veikti jo priešai, net rašinėdami ir lipdinėdami prieš B.
Barbora Radvilaitė