Barborytė (Barbaraea) kryžiažiedžių (Cruciferae) šeimos augalų gentis. Apie 14 rūšių. Lietuvoje auga B. paprastoji (B. vul-garis R. Br.) ir B. stačioji (B. stricta Fries.). Žolės geltonais žiedais, randamos paupiais, drėgnose pievose, pakelėse.
Barbosa 1) D u ar t e (1480—1521) portugalų keliautojas, drauge su Magellanu žuvęs Filipinuose Sebų saloje. Jo sudarytas Magellano kelionės aprašymas — Libro em-que da relacao do que viu e ouviu no Oriente buvo išsp. 1813.
2) Ruy (1849—1923) Brazilijos teisininkas ir politikas, iš respublikinio ,1889 sąjūdžio vadų. 1889—1891 laikinosios vyriausybės narys, 1894 konstitucijos autorius.
Barbosa du Bocage Manoel Maria (1765— 1805) portugalų poetas, poetų grupės Ar-cadia ,narys. Rašė satyrinius sonetus, odes ir epigramas, 1797 už Verdades duras buvo kalėjiman uždarytas. Po mirties 1806—1814 buvo išleisti jo Obras poeticas.
Barbour John (a. 1320—1395) škotų poetas. Pradžioje tarnavo valstybinėje tarnyboje, paskiau stojo į Aberdeeno vienuolyną, kuriame nuo 1357 buvo arkidiakonu. 1375 sukūrė poemą apie Škotijos vaduotoją karalių Robertą I The Bruce (išsp. 1570), kuri skotams virto tautine poema, tiek pat jiems populiaria, kaip prancūzams Rolando giesmė.
Barbula Pottiaceae šeimos samanų gentis. Lietuvoje dažna B. unguiculata (Huds.) Hedw. — barzdė naguotalapė.
Barbus (lot.) ūsočius. Ž. Karpiai.
Barbusse Henri (1874—1935 Maskvoje) prancūzų rašytojas. Pradėjęs eilėmis, vėliau perėjo į beletristiką, ypač išgarsėdamas Goncourt’o premiją gavusiu romanu Le feu 1916. 1919 parašęs romaną La clarté, drauge su R. Rolland’u buvo sudaręs to paties vardo pacifistinį sąjūdį. 1923 stojo komunistų partijon, vėliau buvo atsitolinęs, bet ir vėl susitaikė su komunizmu: mirė besilankydamas Maskvoje. Jo romanuose keistai pinasi pacifistinės mintys su komunistinėmis. Būdingas pavyzdys to mūsų laiko tipo, kuris vėliau buvo pavadintas „kul-tūrbolše vikiu”.
Barbutiškių miškas Trakų aps. 3 km nuo Semeliškių mstl. 294 ha brandaus eglyno. Dirva priesmėlio.
Barbutė, Dievo karvytė, Katrytė, Boružė, keleto barbučių šeimos (Coccinellidae) vabalų gentis. Lietuvoje labiausiai paplitusi septyntaškė B. (Coceinella septempunc-tata). Trumpos galvutės 11 narelių antenomis. Kojos ir antenos, prie kūno prisiglaudusios, telpa tam tikruose rageliuose, kai B. apsimeta negyva. Kūno forma apskrita ar ovali, iš apačios plokščia, iš viršaus iškili. B. šeima turi ligi 2000 rūšių, išsiplatinusių visuose žemynuose. B. yra judrios, plėšrios, minta kitais vabzdžiais, ypač amarais (Aphidae), ir dėl to ūkyje, ypač sodininkystėje, yra naudingos.
Barcelona 1) Ispanijos provincija Kata-lonijoje; 7705 km2 ir 2,3 mil. gyv. (1950). Klimatas švelnus. Intensyvus žemės ūkis: kviečiai, kukurūzai, alyvos medžiai, vaismedžiai, vynuogės; didelė pramonė.
2) Didžiausias Ispanijos pramonės ir prekybos mst. ir uostas, Katalonijos sostinė; 1.285.000 gyv. (1950; 1890 — 272.000). B. įkurtas kartageniečių prie Llobregato upės žiočių, pajūrio žemumoje, kurią supa nuo sausumos pusės kalnai (Montseratas 1237 m, Tibidabo 532 m). B. yra katalonų kultūros centras su univ., operos rūmais, gotikos katedra ir nuo 1890 statoma neokata-lonų stiliaus šv. Šeimos bžn. Nuo Augusto laikų Romos kolonija Barcino, viduramžių Barcinona, 415 užimta visigotų, 713 arabų, 813 frankų, 914—986 vėl maurų, 1640—1652 ir 1697, 1714, 1808 užimta prancūzų, 1835—1836, 1840—1843, 1856, 1909, 1920 ir 1930 kruvinų sukilimų vieta. 1931 čia buvo paskelbta Katalonijos autonomija. 1939 I 26 užimta Franko. B. uosto metinė apyvarta ligi .15 mil. t (12,000 laivų). Iš mokslo įstaigų šalia univ. (įst. 1450) dar yra: augšt. technikos mok., žemės ūkio akad., prekybos akad., muzikos konservatorija, architektūros akad. ii» kt.
Barcelonos šv. šeimos bažnyčia