jaunime, ypač pavasarininkuose. Papilyje pastatė bažnyčią.
Bardo buvusieji Tuniso bejaus rūmai, 2 km nuo Tuniso, nuo 1888 pavesti archeologiniam muzėjui Alaoui, žymiausiam š. Afrikoje. Čia 1881 V 12 sutartimi bėjus Sidi Sadok pripažino Prancūzijos protektoratą.
Bardoaytis tariamasis prūsų dievo vardas, K. Būgos (Kalba ir senovė) liudijimu, atsiradęs dėl spaudos klaidos iš Gardoayts, Gardaitis.
Bardossy Laszlo (1881—1946 nuteistas mirti) vengrų politikas, II pas. kare buvęs min. pirmininku (1941 IV—.1942 III).
Bardoviek Vokietijos mstl. Lūnebergo aps., prie limenau upės, 3700 gyv. (1947). Senas germanų miestas slavų gyvenamųjų sričių pakraštyje, Karolio D. paskirtas vesti prekybai su slavais. B. buvo išaugęs į turtingą š. Vokietijos miestą. Bet 1189 Henrikas Liūtas jį sunaikino. Išlikusioje katedroje (1380 perstatytoje) įrašas skelbia: Vestigium leonis — liūto pėdsakas.
Bardovvski Petras (1846—1886) lenkų socialistų veikėjas, nuo 1880 buvęs Varšuvos teisėju. 1882 stojo slapton lenkų socialistų Proletaryat partijon, kuri veikė Lenkijoje ir Lietuvoje, o jos aktyvūs nariai buvo L. Janavičius, vėliau V. Zubovas, Vincentas Janavičius, su kuriais bendradarbiavo ir J. Šliūpas.
B. buvo rusiškai parašęs ir slaptą atsišaukimą, skirtą rusų kareiviams Lenkijoje, kur buvo plačiai paplitęs. Taip pat palaikydavo ryšius ir su vad. rusų narodovolcais (Narodnaja Volia revol. org.). 1884 buvo suimtas vad. „29 asmenų byloje”, karo teismo teistas ir teismo sprendimu kartu su Kunickiu ir dviem kitais 1886 I 10 Varšuvos citadelėje pakartas.
Bardovskis Mykolas XVII a. Žemaitijos bajoras, 1643 parašęs vyskupui Jurgiui Tiškevičiui panegiriką ir Novae Hierusalem Fax Nova — seniausia Gardų-Žemaičių Kalvarijos aprašymą.
Bardwan, ind. Vardhamana, Indijos mst. Bengalijoje, į žiemvakarius nuo Kalkutos. 45.000 gyv. (1950). Maharadžos rūmai, ligi 100 indusų šventovių.
B. yra to paties vardo provincijos (36.000 km2, 9 mil. gyv.) administracinis centras.
Barėges Prancūzijos vasaros kurortas Pi-renėjų kalnuose, .1232 m nuo j. 1. 10 alkali-nių sieros versmių (46% C) gydo reumatizmą, nervų ir odos ligas. B. davė savo vardą lengvos, prasišviečiančios medžiagos rūšiai, pavadintai pr. barėge.
Bareika, pagal V. Kojelavičiaus XVII a. surašytą herbyną (išsp. 1897), buvęs didž. Lietuvos kunigaikščio Vytenio rūmininkas, pasižymėjęs nuveikdamas milžiną totorių, medžioklėje išgelbėjęs Vytenį iš pelkės ir ųž tai gavęs tiek žemės, kiek per vieną dieną apėjęs. Gavęs ir vardą Chodko, iš kurio vėliau esą kilę Chodkevičiai-Bareikavičiai. Šią legendą, matyt, patys Chodkevičiai buvo sukūrę, neužsileisdami tiems didikams ir bajorams, save keldžiusiems iš įv. tikrų ar pramanytų senųjų Lietuvos didvyrių. Ir Chodkevičiai, XVI a. kurdami miestelį Žemaitijoje, jį praminė Bareikavu-Barei-kiais. Vėliau ir kita Lietuvos šeima, Chodz-kos, taip pat save kildė iš Bareikos, pasirėmę tuo pačiu Kojelavičiaus dar rankraštiniu herbynu.
Bareikiai 1) Tauragės aps. k„ 5 km nuo Švėkšnos, trikampyje tarp Graumenos, Šol-pios ir Judros. Senas to rajono kaimas, žinomas iš XIV a. kryžiuočių žvalgų pranešimų, kur jis vad. Bareikinfeld, pirmoji žemaičių gyvenamoji vietovė kryžiuočių žygių į Žemaičius Priekulė—Švėkšna kelyje. Vietovės vardas rodo, kad čia gyvenęs tuo laiku Bareika, kuris gi nieko bendra neturėjo su anuo Kojelavičiaus - Chodkevičių pramanytuoju chodkevičiniu protėviu Bareika.
2) XVI a. Chodkevičių įk. mst. Boreiko-vo, senovės Grūsčių, vėliau Skuodo, dar vėliau Ylakių vi., Mažeikių aps. Alkos kalnas ties Arkšva (Erkšva). 1568 Jokūbas Las-kovskis savo sudarytame B. inventoriuje nurodė, kad ten buvę 93 sklypai, prekyvietė ir šešios gatvės. B. arba Luneryną, kartu su visa Skuodo grafija Chodkevičius gavo 1565. Čia buvusi ir bažnyčia. B. buvę švedų sunaikinti XVII a. Jono Kazimiero laikais, o gal ir anksčiau, jei 1613 Žemaičių vyskupijos bažnyčių sąraše B. bžn. nebėra.
Bareikiškių miškas Ukmergės aps. Musninkų vi., 120 ha ploto, mišrus; dirva molio.
Barelė (angl.) Anglijoje skysčių matas, lygus 183,5 1. Taip pat vartojamas ir svorio matu Anglijoje ir JAV, pvz. 1 B. sviesto turi 224 sv., 1 B. kvietinių miltų 196 svarus.
Bareli, angį. Ba-reilly, Indijos mst., 220 km į r. nuo Delhi, 210.000 gyv. (1951).
Baldų, medvilnės ir šilko audinių, cukraus ir javų pramonė ir prekyba.
Bareljefas (pr. bas-relief) plokščias arba pusiau iškilus skulptūrinis darbas; skulptūrinis vaizdas iškyla iš plokštumos mažiau kaip pusė savo storio. Jei iškyla Centurijonas, reljefas Vilniaus šv. Petro ir Povilo bažnyčioje