pos scenose rodęs tariamąją 160 metų amž. Washingtono auklę negrę, 5 metų vaiką skelbęs neužauga, demonstravęs jūros moteris (sirenas), baltuosius negrus ir tt. Spekuliacijose daug kartų turtus praradęs, vėl juos laimėdavo, o mirė, palikdamas 5 mil. dolerių. Savo pasisekimo paslaptimi laikė reklamos naudojimą. Iš kelių jo knygelių, kur jis atvirai savo humbugus pasakojo, viena (Money getting 1883) P. Vileišio (Giedriaus slap.) sutrumpinta, perdirbta ir 1891 lietuviškai išleista (Kaip įgyti pinigus ir turtą -1906).
Baro (gr. barys — sunkus) priešdėlis slėgiui žymėti: barografas, barograma, barometras ir tt.
Barocei, kitaip Baroccio Federigo (apie 1537-1612) italų tapytojas, rėžytojas, kūręs Correggio įtakoje, šio švelnumą siejęs su stipriomis spalvomis. Savo religinių paveikslų saldžiu spalvingumu ir savo žmonių judesio manieringumu vedė į baroką. Būdingiausias jo kūrinys yra Madonna dėl Po-polo (Florencijos Uffizi).
Baroda Indijos mst. Bombėjaus provincijoje. 175.000 gyv. (1951). Senieji maharadžų rūmai. Javų, linų, medvilnės ir tabako prekybos centras. To paties vardo valstybės, turinčios ligi 3 mil. gyv., centras.
Baroffius Cezaris italas iš Milano, 1606 su popiežiaus nuncijumi Simonetti atvykęs Lietuvon ir Lenkijon. 1612 išsp. Vilniuje Oratio in triumpho Sigismundi III Mosco-via post insignes victorias feliciter redeunti.
Barografas (gr.) —automatinis barometras, aparatas, žymįs atmosferos slėgį (slėgimą) ir jo pasikaitas (pasikeitimus). 1847 Vidi’o sugalvota aneroido dėžutė svirtelėmis jungiama su tam tikra plunksna. Oro slėgimui keičiantis, ta plunksna kyla arba leidžiasi, brėždama liniją laikrodžio mechanizmo sukamame ritinyje. Ant ritinio klojama B. popieriaus juostelė su išdalomis (padalijimais). Į ją plunksna brėžia kreivę — barogramą.
Aviacijoje augščiui matuoti vartoja tam tikrus B. iš keleto ant viena kitos sudėtų ir plunksna sujungtų aneroidiniij dėžučių. Slėgiui kylant, dėžučių nužymimas ilgis trumpėja, o slėgiui slūgstant — ilgėja. Slėgio kitimą svirtelės perduoda glicerini-nio rašalo pritrauktai plunksnai, o ta popieriuje brėžia liniją. Velenėlį suka laikrodžio mechanizmas. Popierius turi milimetrines išdalas oro slėgiui ir metriniam lėktuvo pakilimui ,nuo žemės paviršiaus matuoti. Prieš pakylant, plunksna nustatoma ties nuliniu augščiu. Ilgesniems skridimams plunksna nustatoma pagal vietos augštį nuo jūros lygio.
Barograma (gr.) barografo užrašyta kreivė. Ant barografo ritinio klojamas popieriaus lakštelis, kuriame išlenktosios skersinės linijos rodo dienas ir valandas, o horizontaliosios linijos — mm išreikštą atmosferos slėgį. Barografo užrašus tenka derinti su gyvsidabrio barometro parodymais. Tik atitinkamomis pataisomis susekamas tikrasis atmosferos slėgis.
Baro ja y Nessi Pio (g. 1872) baskas, ispanų rašytojas. iNors baigė medicinos mokslus, bet atsidėjo literatūrai. Pirma piešęs baskų buitį, vėliau perėjo į socialinius ir istorinius romanus, prisunktus didelio pesimizmo. Jo žmonės yra maištininkai ar parijai. Religinių idėjų priešininkas, linkęs į anarchizmą, vadinęs pats save hu-milde y errante, nuolankiu klajūnu. Rodė savo meilę mažoms valstybėms, mažoms upėms ir mažiems dievams, į kuriuos, esą, galima bičiuliškai kreiptis. Išsp. trilogiją La lucha por la vida (La busca, Mala herbą ir Aurora roja) 1904, Las ciudades 1910 ir 12 romanų ciklą iš baskų buities XIX a. karlistų karo metu Memorias de un homb-re de accion 1913-1922. Pilietinio karo metu buvo pasitraukęs į Prancūziją, bet vėliau grįžo atgal į Ispaniją, kur dabar, 81 metus eidamas, baigia redaguoti savo raštus ir atsiminimus, viso 70 tomų. Lietuviškai išv. jo apysaka Mariču (Chicagos lietuvių literatūros metraštyje I).
Barokas (pr. baroque iš port, barroco — netobulas perlas) vardas, kuriuo vadinama XVII—XVIII a. dvasios srovė. Iš pradžių šis vardas duotas to laiko menui, bet vėliau jis skirtas apskritai to laiko dvasios gyvenimo linkmei nusakyti.
Priešingai renesansui, barokinis laikmetis būdingas nauju religinio jausmo atgimimu. Bet dėl to jis nebegrįžta į viduramžinį pasaulio pergyvenimą. Racionaliojo pažinimo aistra ir toliau gyvai reiškiama, bet ir kelio jieškoma jai su religine tradicija suderinti. Iš čia barokiniam žmogui būdingas baigtinybės ir nebaigtinybės, anapusinio ir šiapusinio gyvenimo įtampos pergyvenimas.
Teologijoje barokinę dvasią išreiš:-kė Tridento susirinkimas su visu racionali-niu aštrumu aptardamas tikėjimo dogmas, bet ir lygiai pabrėždamas žmogaus valios savarankiškumą. Kiek pasitikima protiniu Baroda