Puslapis:LE02.djvu/215

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

skleisti jėzuitai, kurie, 1569 Vilniuje atsiradę, savo ką tik Įkurtosios akademijos rūmus tuojau pradėjo statyti B. stiliumi. Nors tų rūmų kiemo arkados buvo statomos renesansinės architektūros pagrindais, bet čia įnešta skirtingų pradų: nedidelių lengvų renesansinių kolonų vietoje čia per du augštus eina stiprūs stulpai, kuriuos viršuje jungia stiprūs, elipsinės formos lankai, vietoj lengvų renesansinės archit. lankų — sunkūs karnizų profiliai. B. architektūra čia ypač išplaukė jėzuitų bažnyčių pastatuose. Pirmoji barokinė bažnyčia buvo 1584 pradėta statyti Nesvyžiaus jėzuitų kolegijos bažnyčia. Mikalojaus Radvilos Našlaitėlio lėšomis ją statė jėzuitas architektas italas Jonas Marija Bernardone. 1596—1604 tuo pačiu stiliumi buvo pastatyta Vilniuje šv. Kazimiero bažnyčia. Šių dviejų bažnyčių pavyzdžiu buvo statomos ir beveik visos kitos XVII a. Lietuvos bažnyčios. Tokios buvo 1647—1667 statyta Gardino parapijos, 1685 statyta Kauno Karmelitų bažnyčia. Bet ypač plačią dirvą B. menas rado pačiame Vilniuje. Kaip tik 1610 Vilniaus didžiajame gaisre sudegė 10 bažnyčių ir 4700 namų. Vos tik pradėjusį atsistatyti Vilnių 1655 užgrobė maskoliai ir ligi 1661 jį išval-dė, sistematiškai miestą naikindami ir degindami. Po tų visų nelaimių visos atstatomos bažnyčios jau buvo planuojamos barokiniu stiliumi. Kita vertus, B. menui plisti Lietuvoje palankią dirvą paruošė ir tai, kad miestai nusmuko, miestiečiai (mies-tėnai) nustojo savo senosios reikšmės, ir gyvenimo svorio centras perėjo į diduomenę, pamėgusią gražias formas, prabangą. Be to, toji diduomenė jautėsi buvusi paklydusi, pasidavusi protestantizmo įtakai, tad turinti už tai daryti atgailą, o tinkamiausias atgailos būdas — pastatyti Dievui namą bei vienuolyną. Todėl visur plėtėsi naujų bažnyčių ir vienuolynų tų didikų lėšomis statymas. 1668—1676 Pacų lėšomis Vilniaus Antakalnyje architektas italas Jonas Zaora stato šv. Petro ir Povilo bažnyčią, 1684—1717 Sapiegos ten Antakalnyje stato Jėzaus vardo bažnyčią su vienuolynu, 1664—1719 Pacų lėšomis architektai L. Fredo ir P. Putini stato Pažaislio bažnyčią su vienuolynu.

Be minėtųjų priežasčių, atrodo, kad ir Lietuvos gamtovaizdis buvo palankus B. stiliaus architektūrai, nes apvalios Lietuvos kalvos, svetimos gotikai, kaip reikiant atitiko B. formų lenktines linijas.

Iš pasaulietinės architektūros Lietuvos barokinių pastatų minėtini Sluškų ir Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Pacų rūmai Jiezne, rotušės rūmai Kaune. Sluškų rūmai buvo baigti statyti 1690. Tai buvęs kvadratinio plano pastatas su keturiais bokštais kampuose, saviškas tvirtovinės architektūros atbalsis. Rūmai buvo papuošti architektūrinėmis detalėmis, turėjo gražius vartus. Bet iš to nieko nebeliko, kai rusai pavertė tuos rūmus kalėjimu, likusiu ir lenkų okupacijos laikais. 1691 Antakalnyje statytieji Sapiegų rūmai pasižymėjo architektūrinių formų nepaprastu gausumu: abiejų šonų fasadai turėjo lodžijas ir galerijas, monumentalius įvažiavimo vartus. Kaikurių salių vidaus sienos buvo išklotos olandinių koklių plytelėmis su pilių, bažnyčių ir herbų piešiniais. Pacų rūmai Jiezne, iš padavimo, turėję tiek įvažiavimų, kiek metuose mėnesių, tiek durų, kiek metuose savaičių, ir tiek langų, kiek metuose dienų. Iš tų rūmų nieko nebeliko. Gi ir anie Sapiegų rūmai rusų okupacijos laikais buvo paversti karo ligonine, o vartus jau lenkai okupantai nugriovė. Iš tų pasaulietinių rūmų teišliko viena Kauno rotušė (Baltoji Gulbė) su vieninteliu tokiu bokštu Pabaltijy.

Barokinė skulptūra L i e t u v o-j e reiškėsi bažnyčių architektūrinėmis detalėmis bei jų išpuoša; taip pat ir antkapiniais paminklais. Puošniųjų skulptūrų daugiausia yra šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Antakalnyje, kur skulptoriai Petras Peretti ir Jonas Gaili iš Milano sukūrė tokį skulptūrinės kompozicijos vienumą, kokio reta sutikti. Vien figūrinių skulptūrų čia yra

šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4297-0=4297 wiki spaudos ženklai).