Babrungas, arba Bėbrungis, Telšių aps. Plungės vi. upė, Minijos dešinysis int., 41 km ilgio. Teka iš Virkštos (Platelių) ež. pietinės šakos. Intakai: kairieji — Uošna, Pietvė, čerkšnė, dešinysis — Liepupis. Baseino plotas 267 km2. Vandens debitas prie žiočių maks. 60, vid. 1,8, min. 0,25 m«Vsek. B. vandens energija buvo vartojama 14 vandeninių malūnų.
- P. Gaidamavičius Babrungo upės aukštupio baseinas — Gamta 1937 N. 3.
Babrungės durpynas Telšių aps. Varnių vi. 69 ha ploto, 3 m gylio. Pelkė 100 ha, tarpinio tipo.
Babtai Kauno aps. mstl. kairiajame Nevėžio krante. Ligi B. plaukiojo garlaiviai. Pro B. eina senas vieškelis iš Kauno i Rygą, kurio reikšmė sumažėjo, nutiesus geležinkeli. Mstl. nustojo savo prekybinės reikšmės ir liko vien bažnytkaimiu. Pirmoji bažnyčia statyta 1682. 1771 atnaujinta. 1830 drauge su didesne miestelio dalimi degė ir bažnyčia. .1853 pastatyta nauja. XVIII a. pabaigoje, kaip ir daugumas Lietuvos miestelių, ir B. buvo gavę miesto teises, tik jomis nebeteko naudotis. Prie B. 1939 buvo baigti statyti rūmai radijo siųstuvui, bet dėl kilusio karo nebesuspėta stoties įrengti.
Babtų durpynas Babtų vi. 87 ha ploto, 2 m gylio, pelkė 95 ha žemutinio tipo.
Babu atitinkąs mūsų poną indų titulas, teikiamas inteligentams, valdininkams, augštesnės kastos gyventojams.
Babukic Viekoslav (1812—1875) kroatų rašytojas, nustatęs literatūrinę kroatų kalbą raštais: Osnova slovniee slavjanske na-rėčja illyrskoga 1836, Grundzūge der illy-rischen Sprachlehre (išl. kartu su Drobni-čo kroatų kalbos žodynu 1846—1849), Illyr-ska slovnica 1854.
Babuna Planina kalnynas Makedonijoje, į šiaurę nuo Prilepo.
Babūnas (Papio cynocephalus) Prima-tes būrio, Anthropoides pobūrio, Catarrhi-na antšeimio, Cereopitheidae šeimos Afrikoje gyvenanti pavianų genties beždžionė. Ilgo snukio ir stiprių ilčių. Plaukai šviesiai gelsvi ligi pilkos spalvos.
Babušai, persiškai paipušai •— odinės šlepetės Rytuose, nusimaunamos įeinant į kambarį.
Babuškinaitė-Vasiliauskienė Tatjana (g. 1912 II 9) balerina, Lietuvos Valst. Teatro šokėja. 1930 baigė Kauno rusų gimn. ir Valst. Teatro baleto studiją. 1930—-1933 studijavo VDU teisių fak. 1930—1944 dirbo kaip solistė šokėja Valstybės Teatro balete, dalyvaudama visuose žymesniuose baleto pastatymuose, kaip Coppelia, Užburtoji fleita, Piršlybos, Silfidos, Gulbių ežeras, Raimonda, Miegančioji Gražuolė, Sužadėtinė ir kt.
Dalyvavo Lietuvos Baleto gastrolėse Londone ir Monte Carlo. Valstybės Operos pastatymuose šoko solo vaidmenis. 1947 tremtyje, Augsburge, Delibo Coppelijoje šoko Svanildą. 1950 įst. Baleto studiją Bostone Mass. čia surengė keletą baleto spek-taklių-koncertų ir lituanistinės mokyklos mokinių pasirodymų. 1952—1953 Plymouth Art Center baleto vadovė.
Bacau Rumunijos miestas Moldavijoje. 30.000 gyv. (1950). Popieriaus ir odų pramonė. Apylinkėse naftos šaltiniai.
Bacca (lot.) — uoga. Vaistinėse šis žodis uogoms, vartojamoms vaistams, pvz. Bac-cae, Myrtillorum — mėlynės, Baccae Juni-peri — kadugio uogos.
Baccalaureus (lot.), pr. bachelier, angį. bachelor. Viduramžiais reiškė vasalinį nedidelio ūkio (baccalaria) valdytoją, vėliau ginklanešį prieš kėlimą į riterius, pagaliau žemiausią akademinį laipsnį, šia prasme jis tebevartojamas Anglijoje ir JAV, jį suteikiant po trejų ar ketverių bendrųjų studijų metų. Lyginant su mūsiškiais mokslo laipsniais, B. yra daugiau, negu brandos atestatas, bet mažiau, negu mūsų universiteto baigimo diplomas (kurį šiuose kraštuose atitinka magister, arba master, laipsnis).
Baccarat Prancūzijos mst. į p. r. nuo Nancy. 6000 gyv. (1951). Nuo 1776 didžiausias Prancūzijoje kristalinio stiklo pramonės centras. B. kristalas augščiausios rūšies laikomas Prancūzijos.
Baccarat toks azartinis kortų lošis.
Bacearinae iš augalo baccharis gaunamas alkoloidas.
Bacelli 1) Guido (1830—1916) italų valstybininkas ir gydytojas, daug nusipelnęs kovoje su drugio liga. Jis pirmas iškėlė sumanymą išdžiovinti Kampanijos pelkes, tą svarbiausiąjį drugio ligos lizdą. Iš-sp. La patologia dėl coure e delF aorta 1863 —18867, La malaria 1878.
2) Mattheo (1769 Italijoje — a. .1840 Ukrainoje) italų tapytojas, nuo 1807 T. čackio pakviestas Kremenčiaus licėjaus paišybos mokytoju ir italų kalbos lektoriumi. Piešė šventųjų paveikslus.
Babtų herbas
T. Babuškinaitė-Vasiliauskienė