kabaliuose, Vilkaviškyje ir Aleksote ir rinko lietuvių tautosakai medžiagą. Grįžęs 1879 IX 20 į Maskvą, gavo neigiamą atsakymą dėl stipendijos, bet teigiamą dėl palikimo prie katedros. Mėgino ir Maskvoje verstis gydytojo praktika, bet, susirūpinęs prievole už stipendiją kur nors toli Rusijoje tarnauti, 1879 IX 29 per pažįstamą bulgarą gydytoją kreipėsi dėl vietos kątik nepriklausoma pasiskelbusioje Bulgarijoje. 1879 XI 21 gavo iš ten kvietimą ir kelpini-gius. XII 22 išvyko iš Maskvos į Lom Palanką, kurią pasiekė 1880 II 7. Ten jis buvo paskirtas departamento gydytoju ir ligoninės vedėju. Nusistatęs iš Bulgarijos per M. Lietuvą rūpintis lietuvybės reikalais, B. nepasiliko svetimas ir bulgarų visuomeniniam, politiniam ir kultūriniam gyvenimui. Bulgarijoje gydytojų bemaž nebuvo, ir B., Lom. Palankoje gyvenant, teko rimtai studijuoti medicinos mokslą ir atsidėjus verstis gydytojo darbu. Jis sutvarkė naujai įst. ligoninę, aprašė įvairius medicinos atvejus rusų medicinos spaudoje (Slučaj febris intermitentis pleuricitae tercianae — Medic. obozren. 1881 N 1 ir Vrač 1881 N 9, Slučaj polimorfizmą - Vrač 1882 N 12, Slučaj peremežajuščeisia lichoradki — Medic. obozr. 1881). Jau studentas nusistatęs prieš rusus, jis, kątik atvažiavęs Bulgarijon, prisidėjo prie rusofobų demokratų Karavelovo vedamos partijos. Ją pašalinus nuo valdžios, rašinėjo jų organe Nezavisimost ir rusų laikraštyje Golos Bulgarijos reikalais. Valdžiai įskųstas, kad ir iš karto nepašalintas, kaip nepakeičiamas gydytojas, buvo pasirengęs prireikus Bulgariją apleisti. Buvo pakviestas į Juodkalnijos sostinę Cetinje, bet dar nevažiavo. Persekiojimams prieš karavelistus einant smarkyn, ,1882 V 15 pasiėmė leidimą 2 mėnesiams važiuoti į užsienį sveikatos-taisyti, ir V 29 išvažiavo iš Lom Palankos, nebeketindamas atgal Bulgarijon grįžti. Išplaukęs Dunojumi, pasiekė Belgradą. Čia įtartas rusofilizmu ir verčiamas tuojau jį apleisti, išvažiavo į Zagrebą, iš čia į Vieną, kur dirbo univ. bibliotekoje ir klinikose. Kątik pradėjęs dirbti, gavo pakvietimą važiuoti tarnybon į Antivarį ir pranešimą, kad Bulgarijoje skiriamas augštesnėn vieton. Tačiau niekur nevažiavo, ir 1882 VII 25 visai atsisakė nuo tarnybos Bulgarijoje, X 15 išvažiavo iš Vienos į Lietuvą, norėdamas padėti broliui karinės prievolės išvengti. Nieko nelaimėjęs, vien sienai pereiti liudijimu, XII 17 iš Ožkabalių išvažiavo į užsienį ir XII 21 atvažiavo į Prahą toliau studijuoti mediciną. Dirbo tai čia, tai Vienoje ligi 1884 pradžios. Prahoje susipažino su Čekijos vokiete Gabriele Eleonora Mohliūte (1861 XII 1—1889 II 28). 1884 V 15 Vienoje susituokė. (Nors Mohliūtė buvo karšta katalikė, bet, B. reikalaujant, sutiko tuoktis civiliškai. B. susirūpino vieta. Kad ir neketinęs Bulgarijon grįžti, dabar vėl tenai kreipėsi į senus pažįstamus, ir 1884 III 4 gavo kvietimą gydytojo vietai Elenoje, kur iškeliavo su žmona tuojau po sutuoktuvių. 1885 IX 12 iš Elenos perkeltas į senąją vietą Lom Palankoje, kur tuojau teko jam įsitraukti į sunkiausią darbą, kilus 1885 —1888 bulgarų ir serbų karui. Persidirbęs 1886 II susirgo plaučių uždegimu, netrukus, III 29 — V 13, sirgo dėmėtąja šiltine. Kiek pasitaisęs, tapo politinio pasikėsinimo auka. 1887 VIII 7 bulgaras Aleksandras Manuilov, iškvietęs B. kaip pas ligonį, peršovė jį dviem kulkomis. B. pasikėsinimo priežastis pasiliko neaiški, bet jis spėjo, kad buvęs palaikytas rusų politikos Bulgarijoje šalininku. Nors išvažiavęs tuojau keliems mėnesiams į Vieną, pasveiko, bet viena iš dviejų kulkų pasiliko ir visą amžių buvo įvairių ligų priežastimi. 1888 medicinos reikalais apvažiavo Bulgariją. Čia jis dirbo ir naujai atsiradusioje bulgarų medicinos spaudoje (S’debno-medicinskij akt 1885). Daugiau susidūręs su įvairių vietų bulgarų liaudimi, susidomėjo jų praeitimi ir etnografija (Malka kommentarija za „Kravaj za Gos-podia” — Trud 1887).
Žmonos mirtis 1889 II 28 jį labai paveikė. Pasiryžo čia pasilikti prie žmonos grabo. 1889 rudeni rašė didelę studiją apie Bulgarijos sanitarinę būklę. 1891 išspausdintas darbas (Materiali za sanitarnata etnografija na Bulgarija. I Lomskijat okrug) suteikė jam rimto mokslininko vardą Bulgarijoje ir v. Europoje. Šia kryptimi gyvendamas Bulgarijoje, jis dirbo ir toliau, 1897 bulgariškai išspausdino instrukcijas antropometrinėms žinioms rinkti, 1902 — Za sanitarnata s’stojanije na gr. Varna. 1891 atostogas praleido Budapešte, Leipcige, Drezdene ir Vienoje. 1891 XI 28 priimtas Bulgarijos piliečiu. 1892 IX 24 perkeltas iš Lom Palankos į Varną vyriausiuoju miesto ligoninės vidaus ligų skyriaus gydytoju. 1893 pabaigoje gydėsi Vienoje, Merane, Rivoje, prie Gardo ežero, Mūnchene, Heidelberge, su-grįždaftias Varnon tik 1894 IV. Tų metų pabaigoje buvo paskirtas dar gimnazijos ir kunigaikščio Ferdinando rūmų Euksinogra-de gydytoju. Pasinaudojęs rusų caro manifestu 1894 XI 14, 1895 I 4 siuntė prašymą leisti jam grįžti į Lietuvą, bet VI 11 gavo neigiamą atsakymą. 1895 atostogomis gydėsi Prahoje, Berlyne, Bad Gasteine, 1897 Austrijoje, 1898 V—VI aplankė Lvivą, Krokuvą, Breslavą, Poznanę, Tilžę, Bitėnus,
J. Basanavičius Aušros laikais