Baseinas 1) Hidrotechnikoje — patalpa vandens atsargai laikyti, atskiras uosto plotas — laivams laikyti, krauti, taisyti ar statyti.
2) Hidrografijoje —žemės paviršiaus dalis, iš kurios drėgmenys (lietus, sniegas) nuteka į vieną vietą; gali būti vandenyno, jūros, ežero, upės ar jos dalies B. B. ribas apibrėžia takoskyra, kuri jungia viršūnių ir balnų augščiausius taškus; nuo takoskyros vanduo nuteka priešingomis linkmėmis į įvairius B.; požeminio nuotakio takoskyra gali nesutapti su paviršiaus B. ribomis. Takoskyros nustatomos žemėlapiuose, kuriuose reljefas pažymėtas horizontalėmis ar brūkšniais. B. plotas matuojamas planimetru, labai mažų B. — palete. Įvairiuose veikaluose nurodomi B. plotai labai skiriasi dėl nevienodo takoskyros nustatymo, ypač dykumose. Žymiausių upių baseinų plotai, .1000 km2, pagal naujausius duomenis: Amazonė 6878, Kongo 3649, Mississippi 3222, La Plata 3165, Nilas 3007, Nigeris 2775, Jenisėjas 2583, Lena 2494, Amūras 1822, Jancekiangas 1803, Mackenzie 1699, Gangas su Bramaputra 1672, Obė 1431, Volga 1384, Zambezi 1378, Šv. Lauryno 1277, Nelson 1092, Murray 1074, Oranje 1020, Orinoko 1001, Indus 988, Jukonas 903, Dunojus 817, Mekongas 795, Hoangho 772, Eufratas 765, Sao Francisco 725, Columbia 669, Rio Grande 662, Syr-Darja 649, Kolyma 642, Colorado 637, Dniepras 503, Parnaiba 492, Amu-Darja 465, Senegalas 440, Limpopo 440, Sikiangas 435, Irravadi 415, Dvina 360, Frazeris 357, Pečora 327, Neva 282, Magdalena 266, Reinas 224, Uralas 220.
Lietuvos upių B. išmatuoti S. Kolupailos ir paskelbti Lietuvos hidrografijoje. Nemuno B. (su 'Nemunynu, ligi Deimenos, su Minija) plotas Kolupailos nustatytas 98.102 km2 (vokiečių matavimais, pagal Kellerį 97.492 km2).
Upės ,B. plotas auga, prisidedant intakams. B. ploto augimas atvaizduojamas augimo grafiku (augštyn atidėti baseino plotai, km2, o į kairę — atstumai nuo žiočių, km) ar B. schema (aųgštyn atidėti atstumai nuo upės žiočių, matuoti pagal jos vagą, km, o į dešinę bei kairę atitinkamos baseino ploto dalys iš dešiniojo ir kairiojo slėnio šono, km2). B. schema vaizdžiai rodo vad. baseino asimetriją, jo kairiojo bei dešiniojo šono nelygybę, susijusią su geologiniais ir topografiniais veiksniais. Pvz. Nemuno B. turi kairiąją asimetriją augščiau Beržūnos-Beržės ir augščiau Neries žiočių, ir dešiniąją asimetriją augščiau Ščėros žiočių ir žemiau santakos sū Nerimi. Neris taip pat turi didesnę dešiniąją B. dalį. Intakai pažymėti trikampiais, kurių augštinė rodo jų ilgį, pagrindas — jų baseino plotą. Takoskyros nustatymas ir B. ploto suradimas kartais negalimas. Viena kliūtis vad. bifurkacija, kai upė dalijasi dviem šakomis, kurių kiekviena teka į skirtingas upes — pvz. Orinoko upė, kuri vieną šaką, Kassik-viare, atiduoda Rio Negro upei, Amazonės intakui. Lietuvoje ryškiausią bifurkacijos pavyzdį rodo Nevėžio intakas Sonžyla, kuriuo nuteka Lėvens potvyniai; 1930 čia prakastas Lėvens—Nevėžio kanalas; pasitaiko balų ir ežerų su dviem ištakais. Takoskyra gali pasikeisti dėl geologinių priežasčių, todėl gali pakitėti B.; kartais jis pakeičiamas dirbtinai, pvz. per nusausinimo darbus.
3) Hidrologijoje B. plotas yra iš svarbiausiųjų veiksnių, pagal kurį skaičiuojamas nuotakis. Vandens debitas nuo 1 km2
Baseino schema (Nemunas ir Neris su intakais)
Baseino augimo grafikas (Nemunas ir Neris)