žiavimosi padarams pažymėti (ž. hibridas). Tokiu būdu kryžiuojasi artimų rūšių (pvz. asilas ir arklys ar kurtinys ir tetervinas) gyviai; dažniausiai tokie kryžiavimosi padarai lieka nevaisingi. Žuvininkystė-j e yra žinomi pvz. karpio ir palšo ar palšo ir plakio B. Bastardizacija, arba kryžiavi-masis, esti tokiais metais, kai dėl šalto oro užvilkinamas nerštas, o atšilus, įvairių žuvų nerštas pasitaiko tuo pačiu metu. ūkinės reikšmės B. žuvininkystėje neturi.
Bastarnai (bastarnae) nežinomos kilmės tauta, kurią vokiečių istorikai laiko germanais, prancūzų — keltais, kiti dar kitaip aiškina.
V—IV a. pr. Kr. nuo Baltijos jūros B. pradėjo veržtis prie Karpatų ir gyveno tarp Cissos ir Moravos. III a. pr. Kr. apėmė Dunojaus žemupį ir pasiekė Juodąją jūrą, įsigyveno tarp Dniestro, Pruto ir Dniepro. Apie 180 pr. Kr. perėjo Dunojų ir įsiveržė į Balkanų pusiasalį, susidurdami su Romos imperija. Iš čia geroka dalis buvo imp. Probo įkurdinta Trakijoje. 166—175 Kr. g. dalyvavo markomanų karuose ir kariavo gotų pusėje.
Bastet senovės egiptiečių deivė, gavusi vardą nuo miesto Baset (graikai vadino jį Bubastis). Priklausė žemesnei egiptiečių dievų kategorijai. Jos šventasis gyvulys katė, kurios galva ji buvo dažniausiai vaizduojama. Jos mieste katės buvo laikomos šventomis. Pagal Herodotą, už jų užmušimą žmogų bausdavo mirtimi.
Bastia Prancūzijos mst. Korsikos saloje, 87.000 gyv. (1950), didžiausias salos prekybos ir pramonės centras, išstatytas tera-siškai kylančiose augštumose.
Bastian Adolf (1826—1905) vokiečių etnologas, lyginamosios etnologijos kūrėjas, su R. Wirchovu įst. Berliner Anthropologische Gesellschaft, nuo 1886 Museum für Völkerkunde Berlyne dir. Tyrinėjo Australiją, Artimuosius ir Tolimuosius Rytus, P. Amerikoje Peru ir Meksiką. Išsp. Der Mensch in d. Geschichte 1860, Ethnologische Forschungen 1871—1873, Die Völker des öst. Asien 1866-1871, Der Völkergedanke im Aufbau der Wissenschaft 1881, Indonesien 1884—1894, Die Kulturländer d. alten Amerika 1878—1889, Die Kontroversen in d. Ethnologie 1893—1894 ir kt.
Bastianelli Gianotto (g. 1883) italų muzikas, rašęs kamerinių kompozicijų, bet labiau pasižymėjęs kaip muzikos kritikas ir teoretikas, stengęsis muzikos meną augš-tai išlaikyti. Yra išspausdinęs veikalų apie muzikos krizę Europoje, operą, Mascagni.
Bastïat Claude Frédéric (1801—1850) prancūzų ekonomistas, žymiausias atstovas tos optimistinės ūkinio liberalizmo krypties, kuri iš ūkinės laisvės (laissez faire) tikisi ūkinės dr socialinės darnos bei gerovės. Laisvos konkurencijos ir laisvos prekybos šalininkas, betkokio valstybės kišimosi į ūkinį gyvenimą ir betkokio protekcionizmo priešininkas. Svarbiausias jo veikalas Les harmonies économiques 1850. Jo Oeuvres Complètes išl. septyniais tomais 1854—1855.
Bastid Paul (g. 1892) prancūzų politikas ir žurnalistas. Teisių mokslus baigęs Paryžiuje, prof. Lyono univ. 1924—1940 Pran-.cūzijos atstovas prie Tautų Sąjungos, ir nuo 1926 nuolatinis prancūzų delegacijos narys. 1934—1936 užsienių reikalų komisijos parlamente pirmininkas. 1936—1937 komercijos ministeris. Radikalsocialistas, ilgametis dienraščio l’Aurore redaktorius. Išsp. Sieyès et sa pensée 1939, Doctrines et institutions politiques de la seconde République 1945. Yra bandęs rašyti poezijos ir romanų.
Bastide Jules (1800—1879) prancūzų politikas. Karbonarų sąjungos narys, 1832 sukilimo Paryžiuje organizatorius. Nuteistas mirti, pabėgo į Londoną. Po 2 metų grįžo, bet išteisintas. Ligi 1846 redagavo .National. Lammenais įtakoje virto krikščioniškojo radikalizmo šalininku. 1848 revoliucijos metu buvo užsienio reikalų ir laivyno ministerio. Prie Liudviko Napoleono iš politikos pasitraukė. Išsp. Histoire de l’Assemblée législative 1849, Histoire des guerres religieuses en France 1859.
Bastièn-Lepage Jules (1848—1884) prancūzų dailininkas tapytojas. Tapybos mokslus išėjęs Paryžiuje pas Cabanel’į, Millet’o įtakoje vaizdavo sentimentalines kaimo būties scenas (Poilsis lauke), taip pat tapė ir portretus.
Bastilija (Bastille, Bastide). Paryžiaus politinis kalėjimas. Seniau B. vardu buvo Prancūzijoje vadinti ir aplamai kalėjimai ar bokštai. Pastatyta 1382, nuo 1476 paverčiama politiniu kalėjimu, ypač plačiai tuo reikalu naudojama nuo kardinolo Richelieu laikų, kuris čia kalino ligi 100 savo politinių priešų. 1647 čia buvo kalinamas ir Bo-guslovas Radvila už dvikovą. Vėl plačiai naudojama Liudviko XIV laikais ir vėliau.
Bastilijos paėmimas 1789 VII 14